Vis daugiau jaunų žmonių pripažįsta, kad vairavimas jiems kelia ne tik stresą, bet ir realių gyvenimo kliūčių. Kai kurie net atsisako svajonių darbo ar karjeros galimybių vien dėl baimės patekti į sudėtingas eismo situacijas. Specialistai pastebi, kad ši problema tampa vis labiau matoma ir reikalauja didesnio dėmesio.
Didelės apimties tyrimas, kurį atliko draudimo bendrovės „Tempcover“ ekspertai, atskleidė netikėtai aukštą nerimo lygį tarp Z kartos vairuotojų. Apklausus apie 2000 jaunų žmonių paaiškėjo, kad net baziniai vairavimo įgūdžiai, anksčiau laikyti kasdienybe, šiandien daugeliui sukelia rimtą stresą.
Tyrimo rezultatai parodė, jog didžiausią nerimą kelia techninė automobilio priežiūra ir sudėtingesni manevrai. Didžiausia baime apklausoje įvardytas pradurto automobilio rato keitimas – daliai jaunų vairuotojų tai atrodo itin sudėtinga užduotis.
Vis dėlto baimės susijusios ne vien su techninėmis problemomis. Daugelį jaunų žmonių gąsdina ir kasdienės vairavimo situacijos, kurios patyrusiems vairuotojams atrodo visiškai įprastos.
Vienas didžiausią įtampą keliančių manevrų – lygiagretus parkavimas. Net 45 proc. apklaustųjų prisipažino, kad verčiau pėsčiomis eitų dar dešimt minučių nuo tolimesnės stovėjimo vietos, nei bandytų prisiparkuoti prie šaligatvio.
Didelį nerimą taip pat kelia važiavimas greitkeliais ir didelėmis žiedinėmis sankryžomis. Net turėdami vairuotojo pažymėjimą, dalis jaunų žmonių jaučia stiprią įtampą, kai tenka įsilieti į intensyvų eismą ar važiuoti sudėtingesnėse sankryžose.
Kai kuriems stresą sukelia net ir paprastesni techniniai veiksmai. Apie 12 proc. apklaustųjų teigė, kad važiavimas į automatinę automobilių plovyklą jiems yra įtempta patirtis.
Jauni vairuotojai taip pat prisipažįsta bijantys patys pripūsti padangas, patikrinti variklio alyvos lygį ar užvesti automobilį, naudojant užvedimo laidus nuo kitos transporto priemonės. Šios užduotys dažnai atrodo sudėtingesnės, nei yra iš tikrųjų.
Ekspertai pabrėžia, kad problema peržengia vien eismo saugumo ribas. Vairavimo baimė gali turėti tiesioginės įtakos jaunų žmonių socialiniam ir profesiniam gyvenimui.
Tyrimo duomenimis, kas dešimtas apklausos dalyvis atsisakė svajonių darbo vien todėl, kad bijojo kasdien važiuoti didesnius atstumus. Dar apie 10 proc. respondentų teigė atsisakę paaukštinimo, jei naujos pareigos būtų reiškusios dažnesnes keliones ar ilgesnį laiką kelyje.
„Tempcover“ ekspertas Džeikas Lambertas šią situaciją vadina savotiška „paslėpta krize keliuose“. Pasak jo, pasitikėjimas prie vairo ateina tik su praktika, tačiau daugelis pradedančiųjų vairuotojų stengiasi vengti sudėtingesnių situacijų.
Dėl to susidaro uždaras ratas: vengdami sudėtingesnių situacijų jauni vairuotojai neįgyja pakankamai patirties, o jos trūkumas dar labiau didina baimę susidurti su tuo, kas kelia įtampą.
Didžiosios Britanijos organizacijos „Anxiety Care UK“ duomenimis, vairavimo baimė yra viena dažniausių specifinių fobijų. Specialistai aiškina, kad žmogaus smegenys kartais reaguoja į tam tikras situacijas taip, lyg jos keltų grėsmę gyvybei, nors realybėje tokio pavojaus nėra.
Psichologai teigia, kad šią baimę galima įveikti palaipsniui. Vienas dažniausiai rekomenduojamų metodų – vadinamoji palaipsninė ekspozicija, t. y. nuoseklus ir kontroliuojamas susidūrimas su situacijomis, kurios kelia nerimą.
Pirmasis žingsnis dažnai būna pats paprasčiausias: patariama tiesiog pasėdėti automobilyje, užvesti variklį, tačiau dar nepradėti važiuoti – kad kūnas ir protas priprastų prie buvimo prie vairo.
Vėliau galima pradėti nuo trumpų ir saugių maršrutų, pavyzdžiui, pasivažinėti aplink savo gyvenamąjį kvartalą ar pažįstamomis gatvėmis. Svarbiausia – palaipsniui didinti atstumą ir maršrutų sudėtingumą.
Sudėtingesnes keliones rekomenduojama pradėti su palydovu. Keleivis gali suteikti emocinę paramą, padėti orientuotis kelyje ir nuraminti, kai kyla įtampa.
Taip pat svarbu kelis kartus kartoti tuos pačius maršrutus. Kai kelias tampa pažįstamas ir nebekelia nerimo, galima pereiti prie sudėtingesnių situacijų, pavyzdžiui, važiavimo automagistralėmis ar judriomis miesto sankryžomis.
Specialistai pabrėžia, kad bandymas „staiga įveikti baimę“ dažniausiai nėra veiksmingas. Daug geresnių rezultatų duoda lėtas, nuoseklus progresas ir reguliari praktika.
Taikant šį metodą, laikui bėgant daugelis jaunų žmonių įgyja daugiau pasitikėjimo savimi. Nors pradžioje vairavimas gali kelti didelį nerimą, nuosekliai praktikuojantis jis pamažu tampa įprasta ir valdoma kasdienybės dalimi.
