Teisiniai ginčai tarp žinomų žmonių ir verslo atstovų dažnai sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Tokios bylos neapsiriboja vien finansiniais klausimais – jos paliečia reputaciją, pasitikėjimą ir viešą įvaizdį.
Šiuo atveju situacija įgavo naują posūkį. Nors pirmosios instancijos teismas jau buvo priėmęs sprendimą, procesas tuo nesibaigė, nes viena iš šalių nusprendė juo nepasitenkinti ir siekti kitokio rezultato.
Tai gana įprasta praktika teismų sistemoje. Sprendimai gali būti skundžiami, o aukštesnės instancijos teismas turi teisę iš naujo įvertinti aplinkybes ir priimti galutinį verdiktą.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas verslininkės ieškinys atlikėjai „Justei Arlauskaitei-Jazzu“, neįsiteisėjo, nes ieškovė pasinaudojo teise jį apskųsti. Tai reiškia, kad byla dar nėra baigta ir bus nagrinėjama toliau.
Kaip nurodė teismo pirmininko padėjėja Lina Nemeikaitė, ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Juo prašoma pakeisti anksčiau priimtą sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Kitaip tariant, siekiama, kad teismas pripažintų skolą ir ją priteistų.
Dabar byla keliasi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris vertins ne tik faktines aplinkybes, bet ir tai, ar pirmosios instancijos sprendimas buvo pagrįstas. Tokie procesai dažnai užtrunka, nes nagrinėjamos visos detalės.
Vasario mėnesį Vilniaus apygardos teismas buvo konstatavęs, kad pati atlikėja „Justė Arlauskaitė-Jazzu“ verslininkei nėra skolinga. Ši sprendimo dalis sulaukė daug dėmesio, nes ieškinys buvo nukreiptas būtent į ją.
Tačiau kita bylos dalis buvo kitokia. Teismas priteisė didelę sumą iš atlikėjos motinos „Auksės Arlauskienės“. Bendra suma – 279 594 eurai, kurią sudaro pagrindinė skola, delspinigiai ir palūkanos.
Be to, prie šios sumos dar prisideda 5 proc. procesinės palūkanos bei 8 135 eurai bylinėjimosi išlaidų. Tokie skaičiai rodo, kad ginčas yra ne tik principinis, bet ir finansiškai reikšmingas.
Primintina, kad verslininkė iš viso siekė prisiteisti beveik 356 tūkst. eurų iš abiejų atsakovių – tiek iš „Justės Arlauskaitės-Jazzu“, tiek iš jos motinos. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino tik iš dalies.
Byla taip pat buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, todėl viešai žinoma tik dalis detalių. Tai dar labiau kursto susidomėjimą, nes visuomenė mato tik galutinį rezultatą, bet ne visą argumentaciją.
Dabar viskas priklausys nuo apeliacinės instancijos sprendimo. Jei jis pakeis pirmąjį verdiktą, situacija gali iš esmės pasikeisti. Jei ne – ankstesnis sprendimas įsigalios ir taps galutinis.
Tokios bylos primena, kad teisiniai procesai retai būna paprasti. Net ir aiškiai atrodantys sprendimai gali būti peržiūrimi, o galutinis taškas padedamas tik po visų galimų teisinių etapų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
