Pavasarį, atšilus orams ir prasidėjus aktyviam augalų vegetacijos laikotarpiui, soduose suaktyvėja ne tik augalai, bet ir po žeme gyvenantys gyvūnai. Vieni dažniausių „nepageidaujamų svečių“ – kurmiai ir pelėnai, kurie, ieškodami maisto ar plėsdami savo buveines, gali padaryti nemažai žalos tiek vejai, tiek augalams.
Nors kurmiai patys augalų neėda, jų kasami tuneliai ardo dirvožemį, pažeidžia šaknų sistemą ir suformuoja kurmiarausius, kurie gadina vejos estetinį vaizdą. Tuo metu pelėnai kelia dar didesnę grėsmę – jie tiesiogiai minta augalų šaknimis, svogūnėliais ir kitomis požeminėmis dalimis, todėl gali sunaikinti dalį sodo augalijos.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad šių gyvūnų aktyvumas ypač padidėja būtent pavasarį, kai dirvožemis tampa minkštesnis, o maisto ištekliai – gausesni. Per parą kurmis gali išrausti net keliasdešimt metrų ilgio tunelių sistemą, todėl problema gali išplisti labai greitai.
Kovojant su šiais gyvūnais vis dažniau pasirenkami ne žalingi, o atbaidantys sprendimai. Vienas iš dažniausiai minimų būdų – stipraus kvapo medžiagų naudojimas. Pavyzdžiui, naftalinas, įprastai naudojamas kandims atbaidyti, pasižymi intensyviu kvapu, kuris dirgina gyvūnų uoslę ir skatina juos palikti teritoriją.
Norint pasiekti efektą, svarbu veikti sistemiškai – identifikuoti aktyvius tunelius ar kurmiarausius ir į juos įdėti kvapiųjų medžiagų, uždengiant angas, kad kvapas ilgiau išsilaikytų po žeme. Procesą gali tekti pakartoti kelis kartus, kol gyvūnai visiškai pasitrauks.
Be cheminių priemonių, egzistuoja ir natūralesni sprendimai. Praktikoje pasiteisina augalai, skleidžiantys stiprų kvapą – pavyzdžiui, serenčiai, kurie sodinami strateginėse vietose. Taip pat naudojami augaliniai raugai, kurie pilami į aktyvias vietas ir veikia kaip natūralus repelentas.
Svarbu pabrėžti, kad šiuolaikinė praktika vis dažniau orientuojasi ne į gyvūnų naikinimą, o į jų atbaidymą. Tai leidžia išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, kartu apsaugant sodą nuo žalos.
Laiku imantis priemonių pavasarį galima išvengti didesnių problemų vasaros metu, kai augalai yra jautriausi. Todėl reguliarus sodo stebėjimas ir greita reakcija į pirmuosius požymius išlieka vienu efektyviausių būdų išlaikyti tvarkingą ir sveiką aplinką.
