Didžiažiedė portulaka (Portulaca grandiflora) – vienmetis portulakinių šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, daugiausia Argentinos ir Brazilijos regionų. Lietuvoje ji dažnai auginama namų soduose. Augalas yra šliaužiantis, nedidelio ūgio – paprastai užauga iki maždaug 15 cm.
Portulakos žiedų spalvos priklauso nuo veislės – jos gali būti baltos, geltonos, rožinės ir kitų atspalvių. Lapai mėsingi, siauri, primena spygliukus; ties pagrindu dažnai matomas lengvas plaukuotumas, o po žiedais lapai susitelkia į rozetes. Stiebai paprastai būna tvirti, sultingi, žali, kartais su nežymiu rausvu atspalviu.
Pagrindinis portulakos privalumas – ryškūs, pilnaviduriai arba paprasti žiedai. Dauguma jų apsiniaukusiomis dienomis užsiveria. Peržydėjusi portulaka subrandina vaisius – dėžutes su sėklomis. Šis augalas puikiai tinka kaip dirvos dangos augalas, nes efektyviai užpildo tuščias vietas gėlynuose, pavyzdžiui, tarp kitų gėlių.
Auginimas: sėja, sodinimas ir priežiūra
Didžiažiedė portulaka nėra reikli. Geriausiai auga saulėtose vietose, laidžioje dirvoje, kurios reakcija – silpnai rūgšti arba silpnai šarminė. Vėsa ir didelė drėgmė augalą silpnina – ilgainiui jis gali sunykti. Taip pat portulakai netinka sunkus, molingas substratas.
Auginimą dažniausiai pradedama nuo daigų. Juos galima ruošti kovą arba balandį. Sėklos sėjamos į lapinę žemę, įmaišius durpių ir smėlio. Vazonėliai ar dėžutės laikomos inspekte arba vėsioje šiltnamio aplinkoje. Pasėlis lengvai užberiamas smėliu ir pridengiamas plėvele arba stiklu, reguliariai stebint drėgmę.
Maždaug po 1–2 savaičių, kai portulaka sudygsta ir išleidžia pirmuosius tikruosius lapelius, daigelius verta išpikuoti – taip jie geriau šakosis. Į lauką sodinama tik gegužės viduryje, kai nebelieka šalnų grėsmės. Rekomenduojami atstumai – apie 20–25 × 15 cm.
Vėlesnė priežiūra paprasta: laistyti reikia saikingai. Vasarą svarbu stebėti, kad dirva visiškai neišdžiūtų, nes užsitęsusi sausra gali pabloginti žydėjimą. Reguliariai tręšti mineralinėmis trąšomis paprastai nereikia.
Kartais portulakas gali užpulti amarai, nors tai nutinka ne itin dažnai. Tokiu atveju pakanka natūralaus purškalo arba tinkamo sodo parduotuvėse parduodamo preparato. Ligos dažniausiai nekelia problemų, nebent augalas perlaistomas.
Kur geriausia sodinti portulaką?
Kadangi portulaka laikoma dirvą dengiančiu, greitai plotą užpildančiu augalu, ji puikiai tinka alpinariumams, atraminių sienelių apželdinimui ar itin sausų šlaitų sutvirtinimui. Ji geba augti ten, kur kiti augalai greitai sunyksta, todėl ją galima sodinti atviroje saulėje ir net skurdesnėje dirvoje. Ypač gražiai atrodo palei takelius ir alėjas, kur suformuoja tankų kilimą iš spalvingų žiedų.
Dalis žmonių portulaką augina ir induose ar dekoratyvinėse dubenėse, kurias drąsiai galima statyti saulėtoje vietoje. Veislės, turinčios ilgesnius ūglius, gali šiek tiek svyruoti per vazono kraštus. Tai geras pasirinkimas tiems, kurie nori spalvingo žydėjimo, bet neturi daug laiko augalų priežiūrai – tiek sode, tiek balkone ar terasoje.
Portulaką lengva derinti su kitais augalais, pavyzdžiui, su katžole, levandomis ar žemomis dekoratyvinėmis žolėmis. Nors augalas gali šiek tiek pasisėti ir po švelnių, trumpų žiemų kartais pasirodo iš pernykščių sėklų sudygę daigeliai, portulaka vis tiek laikoma vienmete – ji neperžiemoja dirvoje. Todėl planuojant gėlynus, kasmet verta numatyti jai vietą ir naujus sodinimus.
Šaltinis: „Deccoria.pl“
