„Jameso Webbo“ kosminis teleskopas (angl. JWST) užfiksavo vieną įspūdingiausių savo vaizdų: švytintį dujų ir dulkių debesį, kuris primena milžiniškas smegenis permatomame kaukolės siluete, tarsi pakibusias kosmose.
Oficialiai šis objektas vadinamas PMR 1 – tai planetinis ūkas, besiplečiantis į išorę. Toks reginys susidaro žvaigždei artėjant prie gyvenimo pabaigos, kai ji ima sparčiai prarasti medžiagą. Vis dėlto dėl keisto panašumo į žmogaus anatomiją ūkas pelnė ir makabrišką pravardę – „atsidengusios kaukolės“ ūkas.
JWST infraraudonųjų spindulių „regėjimas“ atskleidė itin smulkias struktūras: raukšles, gijas ir tamsią centrinę juostą, vertikaliai kertančią objektą. Būtent ši juosta sukuria optinę iliuziją, primenančią didžiulius smegenų pusrutulius.
PMR 1 astronomams vis dar kelia klausimų. Apie šį ūką žinoma jau beveik 30 metų. Jis yra maždaug už 5 tūkst. šviesmečių, Burių (Vela) žvaigždyne, o jo skersmuo siekia apie 3,2 šviesmečio. Dydžiu jis prilygsta mūsų Saulės sistemai, jei ją vertintume iki pat Ortos (Oorto) debesies išorinio krašto.
Mokslininkai nustatė, kad sūkuriuojančią medžiagą išmeta žvaigždė, sparčiai netenkanti masės ir artėjanti prie paskutinių savo evoliucijos etapų. Manoma, kad iš priešingų pusių išsiveržiantys srautai suformuoja tą vertikalią tamsią juostą.
Tačiau neaišku, kokio tipo yra ši žvaigždė. 2001 m. publikuotame tyrime teigiama, kad jos spektras atitinka Volfo–Rajė (Wolf–Rayet) žvaigždes – itin masyvias, labai karštas ir ryškias žvaigždes, kurios savo gyvenimo pabaigoje pasižymi ekstremaliais procesais.
Volfo–Rajė fazėje žvaigždė praranda masę ypač dideliu tempu: medžiagą išneša galingi žvaigždiniai vėjai, o procesus maitina spinduliuotės slėgis. Dėl to neretai gimsta vieni įspūdingiausių „žvaigždžių mirties“ vaizdinių Visatoje.
Vis dėlto PMR 1 atveju tikėtina, kad centrinė žvaigždė nėra toks masyvus „milžinas“. Kiti požymiai rodo, jog tai gali būti santykinai nedidelė, į Saulę panaši žvaigždė, kuri tiesiog nusimeta išorinius sluoksnius, o jos branduolys ilgainiui virsta baltąja nykštuke.
Jei spektras iš tiesų panašus į Volfo–Rajė tipą, žvaigždė galėtų priklausyti retai planetinių ūko centrinių žvaigždžių klasei: jos savo savybėmis primena masyvias Volfo–Rajė žvaigždes, tačiau iš tikrųjų yra Saulės tipo žvaigždžių atidengti branduoliai, keliaujantys į baltosios nykštukės stadiją.
O gal tai tiesiog dar viena kosminė mįslė, kuri kol kas nepasiduoda vienareikšmiam paaiškinimui.
