Daugelis daržininkų svogūnus sodina rudenį, kad kitą sezoną derlių galėtų nuimti anksčiau ir gautų stambesnes galvas. Vis dėlto gausus derlius priklauso ne tik nuo pasodinimo laiko, bet ir nuo priežiūros. Svogūnai pasižymi gana dideliais mitybiniais poreikiais, todėl svarbiausia jų priežiūros dalis – tinkamas tręšimas.
Pavasarinis tręšimas yra itin svarbus, nes būtent tuo metu augalai pradeda aktyviai augti: augina laiškus ir formuoja svogūno galvą. Jei pavasarį svogūnams pritrūks maisto medžiagų, augimas sulėtės, laiškai gali pradėti gelsti, o galutinis derlius nuvils – galvos liks mažos.
Kada pavasarį tręšti svogūnus?
Norint pasiekti geriausią rezultatą, tręšimą verta atlikti keliais etapais – pagal augalo vystymosi fazes:
- Vegetacijos pradžioje – praėjus maždaug 2–3 savaitėms po sudygimo, kai laiškai užauga iki maždaug 10 cm (dažniausiai balandį, priklausomai nuo oro). Šiuo laikotarpiu svogūnai intensyviai augina žaliąją masę, todėl jiems labiausiai reikia azoto.
- Intensyvaus augimo ir galvų formavimosi metu – paprastai gegužę, kai pradeda ryškėti svogūno galva. Tuomet svarbiausios maisto medžiagos yra fosforas ir kalis, kurie padeda formuotis stambesnėms galvoms.
- Brendimo laikotarpiu – likus maždaug 3 savaitėms iki derliaus nuėmimo (birželį arba liepą). Šiame etape azoto vengti, o svogūnams dar praverčia fosforas ir kalis – tai svarbu skoniui ir geresniam laikymui sandėliuojant.
Su pirmuoju tręšimu skubėti nereikėtų – geriausia palaukti, kol dirva sušils iki maždaug 10 °C. Tuomet augalai lengviau įsisavina maisto medžiagas. Vis dėlto pernelyg uždelsti irgi neverta, nes tai gali sulėtinti svogūnų augimą.
Kuo tręšti svogūnus pavasarį: natūralūs sprendimai
Svogūnus galima tręšti mineralinėmis granuliuotomis trąšomis, skirtomis daržovėms, tačiau dar geresnis pasirinkimas – natūralus tręšimas. Svogūnams ypač tinka kompostas: jis suteikia ne tik maisto medžiagų, bet ir vertingo humuso, gerinančio dirvos struktūrą.
Pavasarį galima išbandyti ir kitus natūralius variantus. Štai keli ekologiški sprendimai, kurie dažniausiai pasiteisina:
- Vištų mėšlas – jis turtingas azotu, todėl ypač tinka pirmajam tręšimui. Tačiau jo negalima berti tiesiai ant lysvės, nes gali nudeginti šaknis. Iš jo gaminamas skystas raugas, kuris praskiedžiamas santykiu 1:20 ir naudojamas laistymui (apie 3 l tirpalo 1 kv. m). Svarbu stengtis neaplaistyti laiškų.
- Pienės (kiaulpienės) raugas – tinka pirmajam ir antrajam tręšimui. Augaline mase pripildoma 1/3 10 litrų kibiro, užpilama vandeniu ir laikoma 2–4 savaites pavėsyje, kasdien pamaišant. Kai nustoja putoti, nukošiama, o tirpalas praskiedžiamas santykiu 1:10 ir naudojamas laistymui.
- Garstyčių, tabako ir pelenų mišinys – po 1 stiklinę garstyčių sėklų ir tabako susmulkinama iki miltelių, sumaišoma su 1 stikline per sietą persijotų medžio pelenų ir paberiama prie svogūnų. Garstyčios padeda mažinti patogenų plitimą, pelenai suteikia kalio, o tabakas gali padėti atbaidyti kai kuriuos kenkėjus. Šis mišinys labiau tinka antrajam ar trečiajam tręšimui.
Prieš kiekvieną tręšimą naudinga lengvai supurenti dirvą tarp eilučių – svogūnų šaknys yra negilios, todėl taip maisto medžiagos pasiekiamos greičiau. Po tręšimo lysvę reikėtų palaistyti. Laikantis šių principų, svogūnai užaugins sveikus, žalius laiškus ir suformuos stambias, tvirtas galvas.

