Ar laisvė kalbėti susidurs su naujomis ribomis: Seime svarstomas ypatingai griežtas sprendimas

Seimas svarstys siūlymą numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešus grasinimus nužudyti, sutrikdyti sveikatą, kurstymą smurtauti, kai tai daroma naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis. 

Praėjusį ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nario Igno Vėgėlės pateiktoms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms. 

Jis taip pat siūlo nuo 3 iki 4 metų padidinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Jei Seimas pritartų, tas, kas per visuomenės informavimo priemones grasino ar kvietė nužudyti žmogų, sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ar kurstė prieš jį smurtauti, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Anot I. Vėgėlės, tokia itin pavojinga veika šiuo metu nėra baudžiama pagal baudžiamąsias teisės normas, todėl egzistuoja aiški spraga.

Šiuo metu grasinimai prieš konkretų asmenį, I. Vėgėlės teigimu, sukelia atsakomybę tik tuo atveju, jeigu egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad asmuo gali arba ketina įgyvendinti savo grasinimus.

„Šiuo me­tu baudžiamoji atsakomybė yra numatyta tik tokiais at­ve­jais, kai toks gra­si­ni­mas yra re­a­lus, kai grasinęs as­muo re­a­liai ga­lė­tų tai įvyk­dy­ti. BK šiuo metu ne­nu­ma­to at­sa­ko­my­bės už tas vei­kas, kai as­muo sklei­džia gra­si­ni­mą nu­žu­dy­ti ar su­ža­lo­ti ki­to as­mens svei­ka­tą, su­si­do­ro­ti, kvie­čia tai pa­da­ry­ti vie­šai per visuome­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes, ta­čiau to ne­ke­ti­na pats įvyk­dy­ti”, – pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos sakė I. Vėgėlė.

Parengti BK pataisas jį paskatino ir pernai rugsėjo mėnesio įvykiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kai buvo nušautas dešiniųjų pažiūrų aktyvistas Charlie Kirkas.

„Ži­no­me pa­sau­ly­je įvy­ku­sius liūd­nus at­ve­jus, ži­no­me ir su­vo­kia­me tur­būt, kad Lie­tu­vo­je rei­kia siek­ti telk­tis ir už­kar­dy­ti bet ko­kį prie­šiš­ku­mą vie­ni ki­tiems. Čia tur­būt pri­si­min­ti rei­kė­tų ir JAV įvykusį Ch. Kir­ko nu­žu­dy­mą. Ma­nau, toks už­kar­dy­mas leis­tų mums la­biau su­si­telk­ti, leis­tų iš­veng­ti su­si­skal­dy­mo šio­je įtemptoje geopolitinėje si­tu­a­ci­jo­je, ku­ri da­bar yra ap­link mū­sų vals­ty­bę“, – sakė I. Vėgėlė.

Jo nuomone, teisinėje sistemoje būtina užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą tiek viešojoje erdvėje, tiek skaitmeninėje komunikacijoje. Anot politiko, akivaizdu, kad grasinimai ir neapykantos kurstymas, ypač kai tai vyksta viešai per visuomenės informavimo priemones ar skaitmenines platformas, gali virsti realiais, gyvybei pavojingais veiksmais. 

„Jei­gu pa­lai­ky­tu­mė­te šį pro­jek­tą, tie­siog pa­siū­ly­tu­me vi­siems ži­no­ti, kad to da­ry­ti ne­va­lia, kad tai tam­pa jau ir bau­džia­mą­ja vei­ka“, – Seimo posėdyje sakė I. Vėgėlė. 

Jo parengtas BK pataisas po pateikimo palaikė 69 Seimo nariai, prieš nebuvo, su­si­lai­kė 20 parlamentarų. Projektą svarstys parlamento TTK, o Seimo plenarinėje salėje jis vėl atsiras  bir­že­lio 30 d.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.