Tarptautinėje arenoje vis dažniau keliama mintis, kad didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose gali turėti netiesioginių pasekmių karui Ukrainoje. Analitikai atkreipia dėmesį, jog galimas JAV ir Irano konfliktas keičia prioritetus, o tai gali būti palanku Rusijai.
Vakarų žiniasklaidoje pabrėžiama, kad tokia situacija silpnina dėmesį Ukrainai. Kai resursai ir politinis fokusas nukreipiami kitur, Kyjivo pozicijos tampa sudėtingesnės, ypač kalbant apie gynybai reikalingą paramą.
Šiame kontekste Vokietija ragina imtis aktyvesnių veiksmų. Berlynas pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu būtina stiprinti pagalbą Ukrainai ir išlaikyti ją tarp svarbiausių saugumo prioritetų Europoje.

Papildomą įtampą kelia ir nesutarimai Europos Sąjungoje. Vengrija stabdo naują sankcijų paketą Rusijai bei didelės vertės finansinę paramą Ukrainai. Tokia pozicija grindžiama energetiniais interesais – Budapeštas siekia, kad būtų atnaujintas naftos tiekimas „Družba“ vamzdynu, kuris nutrūko po Rusijos atakų padarytos žalos.
Nors Ukraina tvirtina, kad infrastruktūra yra tvarkoma, kai kurios regiono valstybės abejoja, ar procesas nevyksta lėčiau nei galėtų. Dėl to stringa svarbūs sprendimai, kurie tiesiogiai susiję su Ukrainos finansavimu ir spaudimu Rusijai.
Tuo pat metu Vokietija jau paskelbė apie papildomą paramą – numatyta skirti dar 200 milijonų eurų. Šios lėšos bus nukreiptos į žvalgybinių dronų įsigijimą bei civilinės saugos stiprinimą, kas laikoma itin svarbia sritimi tęsiantis karo veiksmams.
Vis dėlto didžiausią nerimą kelia galimas ginkluotės trūkumas. Ekspertai pažymi, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali išsekinti oro gynybos sistemų atsargas, kurių Ukrainai reikia nuolat. Ypač kalbama apie „Patriot“ raketas, kurios naudojamos prieš balistines atakas.

Jei šių sistemų tiekimas sulėtėtų, Ukrainos galimybės apsiginti nuo oro smūgių ženkliai sumažėtų. Todėl vis dažniau pabrėžiama, kad bet koks dėmesio nukreipimas į kitus konfliktus gali turėti tiesioginių pasekmių fronto situacijai.
Bendra tendencija rodo, kad 2025 metais karinė parama Ukrainai jau buvo sumažėjusi iki žemiausio lygio nuo karo pradžios. Didelę atsakomybės dalį perėmė Europos šalys, tarp kurių išsiskiria Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, vis garsiau kalbama apie būtinybę išlaikyti nuoseklų dėmesį Ukrainai. Priešingu atveju susidariusi situacija gali suteikti Rusijai papildomų strateginių pranašumų.

