Balandį rengiant protestą prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė teigia, kad jų netenkina numatyti ribojimai visuomeninio transliuotojo eteryje veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms.
„Valdančiųjų pasiūlytame įstatymo projekte siekiama apriboti išorinių žurnalistų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Tai atrodo kaip tiesioginė cenzūra ir noras iš LRT eterio pašalinti tam tikrus kritiškus balsus, žurnalistus, kuriuos mes galime įvardyti ir pavardėmis: Andrius Tapinas, Edmundas Jakilaitis, Rita Miliūtė, iš esmės visi išoriniai žurnalistai, kitų žiniasklaidos priemonių atstovai“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo B. Davidonytė.
„Pagal šį įstatymą, politikų deleguoti asmenys spręstų, kas gali kalbėti LRT eteryje, o kas – ne. (…) Mes kategoriškai nepritariame šioms pataisoms“, – akcentavo ji.
Pataisas rengusi darbo grupė numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.
Be to, ŽPA pirmininkė tikino, kad nesumažinus politikų deleguotų atstovų LRT taryboje skaičiaus, nemažinama ir politinė įtaka visuomeninio transliuotojo valdymui.
„Projekte nemažinama politinė įtaka LRT valdymui, LRT taryboje politikų deleguoti atstovai išlaikytų daugumą balsų“, – dėstė B. Davidonytė.
„Taip pat išlieka dalis tų pačių pataisų, leisiančių lengviau atleisti LRT direktorių“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbta, Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) ir Kultūros asamblėja balandį Nepriklausomybės aikštėje ketina surengti protestą prieš šią iniciatyvą.
Pirmąjį balsavimą Seime įveikusiame naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl šių naujausių LRT įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.
Politikai raginti nebalsuoti už, kaip skelbta, grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, pozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
