Lietuva nėra vienintelė valstybė, susidurianti su oro erdvę pažeidžiančiais dronais, sako buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Anot jo, kaltinti kariuomenės, esą ši nėra pajėgi apsaugoti šalies oro erdvę, nėra korektiška, kadangi net ir turint išvystytą stebėjimo bei gynybos sistemą negali būti užtikrintas, jog dangus bus saugus.
„Tas kiauras dangus yra ne vien Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Visos (pafrontės – ELTA) valstybės turi tą pačią problemą, visos. Taip kad čia ne vien Lietuvos problema. Ir tos kalbos, kad duodame pinigus, o jūs neapsaugote oro erdvės, tai irgi, pažiūrėkite į Lenkiją, kas vyko joje. Apskritai skandalas, kai buvo nepastebėtos kelios labai konkrečios atakos. Apie 30 dronų paleista į Lenkijos teritoriją ir niekas neužfiksavo“, – trečiadienį Eltai komentavo J. V. Žukas.
„Problemą turime mes visi. Bendrai ją reikia spręsti. Kiek žinau, sprendžiama, tik tie laiko terminai yra labai išsitęsę. Taip kad čia Lietuvą kaltinti vien dėl to, kad Lietuva nieko nedaro, visi kiti puikiai su tuo susidoroja, nėra korektiška“, – tęsė jis.
Pasak buvusio kariuomenės vado, net ir turėdamas visapusiškai išvystytus radarus ar oro stebėjimo sistemą, niekada negali būti tikras, ar visas dangus yra padengtas.
„Pažiūrėkite ir į tą pačią Ukrainą, jie sukaupę patirtį ir pasirengimą – ir antidroninę sistemą vis tiek apeina. Realybė tokia yra, kad kol vyksta karas, galima tikėtis tokio pobūdžio incidentų. Aš nesureikšminčiau tokio dalyko ir nepulčiau kaltinti kariuomenės, kad ji yra nepasirengusi, kad nieko nedaro, kaip kai kurie politikai čia komentuoja. Žinome, kurie“, – sakė jis.
J. V. Žukas taip pat laikosi nuomonės, kad oro erdvę pažeidusius dronus būtina numušti, jei tą padaryti leidžia galimybės.
„Juos numušti yra būtina ir niekas nenori šitų dalykų toleruoti. Jeigu tai yra oro erdvės pažeidimas, jeigu neaišku, koks tikslas, kur skrendama, kokios pasekmės gali kilti, be abejonės, turi būti reaguojama visomis įmanomomis priemonėmis, kokios tik yra“, – sakė jis.
Jis priminė, jog Lietuva jau dabar turi tam reikalingas priemones – priešlėktuvinė nešiojama ginkluotė, kurios veikimo nuotolis yra iki 4 kilometrų. Taip pat NASAMS, o galiausiai – NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Pasak jo, sprendimą, numušti objektą ar ne, priima tokią karinę operaciją vykdantys asmenys, kurie įvertina galimas rizikas ir naudas.
„Visada priimamas sprendimas, kuris sukeltų mažiausiai žalos. Ar, tarkime, mušti ir rizikuoti civilinių gyventojų turtu, ar jis skrenda į kokį nors labai tankiai apgyvendintą rajoną ar svarbų strateginį valstybės objektą. Tada vertinama, ką daryti: ar numušti jį ir kokioje vietoje numušti, ar tiesiog leisti jam skristi ir sudužti, kur jis nekels niekam jokio pavojaus. Tai čia vėlgi kiekvienas atvejis yra individualus ir sprendžia tie, kurie vykdo tą karinę operaciją“, – kalbėjo J. V. Žukas.
Ankstyvą trečiadienio rytą iš Rusijos pusės atskridęs dronas atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje. Šis incidentas įvyko žiniasklaidai skelbiant, kad Ukraina naktį surengė dronų atakas prieš Rusijos Ust Lugos uostą Leningrado srityje.
Trečiadienį ryte taip pat skelbta apie iš Rusijos pusės į Latvijos oro erdvę įskridusį ir sprogusį droną.
Tuo metu į Lietuvą dronas įskrido ir Varėnos rajone nukrito pirmadienio naktį. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet.
Kariuomenės atstovas taip pat informavo, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškia kad jų negalėjo būti.
Premjerė Inga Ruginienė antradienį patikino, kad Lietuvos oro erdvę kirtęs ir Varėnos rajone sudužęs bei sprogęs dronas buvo ukrainiečių.
Antradienio vakarą policija baigė įvykio vietos apžiūrą, buvo baigtos rinkti galimai nukritusio drono nuolaužos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
