Viena labiausiai išreklamuotų, tačiau kartu ir nevykusiai pavadintų bei keistai pozicionuotų transporto priemonių oficialiai „iškeliavo į užtarnautą poilsį“. Kalbama apie „Afeela 1“, geriau žinomą kaip „PlayStation“ automobilį, kuris turėjo tapti asmeninio mobilumo ir skaitmeninių pramogų sankirta. Visgi projektas žlugo dėl aplinkybių, kurių prieš šešerius metus, jam pirmą kartą pasirodžius viešumoje, nebūtų numatę net pesimistiškiausi mobilumo rinkos analitikai.
Paradoksalu, tačiau didžiausias smūgis „Afeela 1“ galimybėms galėjo būti ne technologijos ar konkurentai, o laikas: nuo pirmojo pristatymo iki realių planų įgyvendinimo praėjo net šešeri metai.
Automobilis, vėliau virtęs „Afeela 1“, debiutavo „CES 2020“ parodoje kaip „Sony Vision-S“. Jis pateko į antraštes ne dėl išvaizdos (ji buvo gana neutrali) ir ne dėl važiavimo savybių (apie jas kalbėta mažai). Didžiausias efektas kilo dėl paties fakto, kad automobilį pristatė bendrovė, kuri daugeliui pirmiausia siejasi su televizoriais ir vaizdo žaidimų konsolėmis.
Po kelerių metų „Sony“ suvienijo jėgas su „Honda“, taip parodydama, kad tai – ne vien fantazija, o realus serijinis projektas. 2025 m. automobiliui buvo įvardyta ir kaina – apie 100 tūkst. JAV dolerių, o maksimalus nuvažiuojamas atstumas siekė maždaug 300 mylių. Tačiau rinkoje jau buvo modelių, tokių kaip „Lucid Air“, kurie vienu įkrovimu įveikia apie 400 mylių ir kainuoja mažiau. Dėl to „Afeela 1“ atrodė pasenęs dar iki realios gamybos starto.
Ilgas, šešerius metus trukęs „kaitinimas“ rinkai buvo pražūtingas, bet tai nebuvo vienintelis veiksnys, nulėmęs projekto pabaigą.
2020-aisiais elektromobilių ateitis atrodė neišvengiama: gamintojai ruošėsi numatomam Europos draudimui vidaus degimo varikliams nuo 2035 m., daugelis žadėjo elektrifikuoti modelių gamą dar anksčiau. Valstybių skatinimo priemonės buvo dosnios, įkrovimo infrastruktūra plėtėsi, o nulinės emisijos transporto šalininkai dominavo viešojoje erdvėje.
Vėlesniais metais situacija, ypač JAV, pasikeitė iš esmės. Elektromobiliai tapo politinių ginčų objektu, dalis paramos priemonių buvo nutraukta, o įkroviklių plėtros skatinimas – pristabdytas. Automobilių rinka įstrigo tarifų ir politinių sprendimų chaose, o daliai vartotojų elektromobiliai ėmė atrodyti ne kaip pažanga, o kaip rizika.
Vienas svarbiausių „Afeela 1“ pažadų buvo „Sony“ skaitmeninės ekosistemos perkėlimas ant keturių ratų: žaidimai kelionėje, aukštos raiškos vaizdas prietaisų skydelyje, pramogų turinys keleiviams. 2020 m. tai skambėjo ypač įtikinamai, nes daug kas tikėjo, kad autonominis vairavimas jau visai čia pat, o vairuotojui beveik nereikės įsitraukti.
Tačiau 2026 m. paaiškėjo, kad masinės, „akys nuo kelio“ lygio autonomijos JAV keliuose vis dar nėra. Nors egzistuoja įvairios pagalbinės vairavimo sistemos, jos nepaverčia automobilio vieta, kurioje pramogos galėtų tapti pagrindine kelionės funkcija. Todėl „Sony“ turinio ir pramogų korta nebeatrodė tokia stipri, ypač turint omenyje, kad daugelis keleivių ir taip turi pakankamai įrenginių, o pirkėjui tektų mokėti šešiaženklę sumą už naujo, dar neįsitvirtinusio prekės ženklo automobilį.
Prie problemų prisidėjo ir dizainas. Ankstyvasis konceptas turėjo keletą ryškesnių bruožų, tačiau vėliau jie buvo „išlyginti“, o galutinis rezultatas tapo pernelyg anonimiškas. Ne kiekvienas automobilis turi būti provokuojantis, bet kai kaina siekia apie 100 tūkst. JAV dolerių, pirkėjai tikisi arba išskirtinės estetikos, arba išskirtinio komforto ir prabangos.
Pasak apžvalgininko, prototipuose salonas buvo tvarkingas ir malonus, tačiau neprilygo tam, ko tikimasi iš tokios kainos modelių, pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ ar „BMW“. „Sony“ vylėsi, kad ištikimi gerbėjai už vertę laikys būtent pramogų ir turinio ekosistemą, bet rinkoje jau netrūko automobilių, kurie skamba geriau, atrodo patraukliau ir kainuoja mažiau. Vien prekės ženklo aura šįkart nepadėjo.
Galutinį tašką, panašu, padėjo „Honda“. Nors „Afeela 1“ gimė iš „Sony“ ambicijos, jis turėjo būti gaminamas bendradarbiaujant su „Honda“. Pastaroji, vertindama elektromobilių perspektyvas JAV, ėmė kalbėti atsargiau, o vėliau atšaukė ir savo „0 Series“ elektromobilių planus. Tai reiškė, kad platforma, ant kurios turėjo stovėti „Afeela 1“, faktiškai dingo.
Teoriškai „Sony“ dar galėtų bandyti perkelti idėją į kitą techninį pagrindą. Oficialiuose komentaruose užsimenama, kad „Sony Honda Mobility“ ketina tęsti diskusijas su „Sony“ ir „Honda“ dėl ateities planų. Visgi realistiškai tokio projekto atgaivinimas atrodo mažai tikėtinas.
Taip baigėsi „PlayStation“ automobilio svajonė. Nors skeptikų netrūko nuo pat pradžių, ši pabaiga vis tiek kelia kartėlį – ypač žinant, kad prie projekto dirbę „Sony Honda Mobility“ darbuotojai nuoširdžiai tikėjo tuo, ką kuria. Jie bandė pasiūlyti naują patirtį: visiškai naują automobilį iš naujo prekės ženklo, su kitokiu požiūriu į technologijas ir pramogas. Tačiau „Afeela 1“ istorija, panašu, taps pamoka, kodėl tokie bandymai pasitaiko retai – ir kodėl jie ne visada baigiasi sėkme.
