Atėjus ilgesnėms ir šiltesnėms dienoms, daugelis pradeda skųstis stipriu nuovargiu ir energijos stoka. Dažniausiai tai siejama su vadinamuoju pavasariniu „perėjimu“ – esą organizmui sunku prisitaikyti po žiemos, todėl gelbstimės papildais ar dar vienu puodeliu kavos. Tačiau Šveicarijos mokslininkų atliktas tyrimas šį įsitikinimą gerokai pakoregavo.
Jau ne vienerius metus žiniasklaidoje ir interneto forumuose kartojama mintis, kad ankstyvą pavasarį, ypač kovą ir balandžio pradžioje, savijauta suprastėja dėl staiga padidėjusio saulės kiekio po tamsesnės žiemos. Nors žmonės, kaip ir gyvūnai, iš tiesų reaguoja į gamtos ritmą, tyrėjai teigia, kad pavasarinio nuovargio reiškinys nebūtinai turi biologinį pagrindą.
Du mokslininkai – dr. Christine Blume iš Bazelio universiteto ir dr. Albrecht Vorster iš Berno universitetinės ligoninės – paskelbė daugiau nei 400 suaugusiųjų duomenimis paremtą tyrimą. Jo dalyviai ilgiau nei metus kas šešias savaites pildė klausimynus apie nuovargio lygį, mieguistumą dieną ir miego kokybę. Tyrėjai naudojo pažangias vertinimo priemones, leidusias tiksliau nustatyti, kaip nuovargis veikia kasdienį gyvenimą.
Beveik pusė – 47 proc. – tyrimo dalyvių iš anksto teigė, kad patiria vadinamąjį pavasarinį nuovargį: per žiemos ir pavasario sandūrą, jų manymu, sumažėja energija. Vis dėlto analizė neatskleidė reikšmingų pokyčių, susijusių su metų laikais. Priešingai – matavimai parodė, kad ilgėjant dienai kovą energijos lygis buvo linkęs didėti, o nemigos rodikliai ir miego kokybė išliko stabilūs visus 12 mėnesių.
Mokslininkų išvada paprasta: pavasarinis nuovargis greičiau yra subjektyvus pojūtis, sustiprintas visuomenėje įsitvirtinusio mito, o ne biologiškai dėsningas reiškinys.
Pasak tyrėjų, ši idėja daugelyje šalių tapo tokia populiari, kad galima kalbėti apie psichologinį fenomeną. Kitaip tariant, kiekvieną prastesnę kovo dieną neretai automatiškai „nurašome“ pavasariui, nors panašiai galėjome jaustis ir lapkritį, sausį ar net liepą.
O kaip jūs jaučiatės pavasarį?
