Per pastarąją parą ugniagesiai net 11 kartų vyko gesinti atvirose teritorijose degusios žolės. Tokie pranešimai fiksuoti skirtinguose Lietuvos regionuose – nuo Kauno ir Kėdainių iki Jonavos, Prienų, Raseinių, Kaišiadorių bei Vilkaviškio rajonų.
Didžiausias tokių incidentų skaičius užregistruotas Vilkaviškio rajone, kur apie degančią žolę pranešta tris kartus. Vienu atveju ežero pakrantėje liepsnojo meldai, žolė ir net medis, kitu – kelių arų plote degė krūmai bei švendrai. Taip pat fiksuotas gaisras pelkėje, kur ugnis apėmė augmeniją.
Kituose rajonuose situacija buvo panaši. Kauno rajone keliuose kaimuose degė sausa žolė ir krūmai, Kėdainių rajone – net iki 1 hektaro plotas, taip pat užsidegė ražienos. Ugniagesiai spėja, kad dalis šių gaisrų galėjo būti tyčia sukelti. Panašūs atvejai užfiksuoti ir Jonavos, Prienų bei Raseinių rajonuose, kur degė pievos ir atviros teritorijos. Kai kur žolė spėjo išdegti dar iki ugniagesių atvykimo.
Tokie gaisrai – ne tik dažni, bet ir pavojingi. Ugnis atvirose teritorijose plinta itin greitai, ypač esant sausam orui ar vėjui. Net ir nedidelis padegimas gali per kelias minutes išplisti į didesnius plotus, pasiekti pastatus ar miškus.
Svarbu pabrėžti, kad sausos žolės deginimas Lietuvoje yra draudžiamas. Tai reglamentuoja aplinkos apsaugos ir priešgaisrinės saugos teisės aktai. Už tokį pažeidimą gali būti skiriamos baudos – paprastai nuo 30 iki 300 eurų. Jei dėl deginimo kyla didesnis gaisras ar padaroma žala aplinkai, baudos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
Dar griežtesnė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai ugnis išplinta į miškus ar kelia grėsmę žmonių turtui ir gyvybei. Tokiais atvejais baudos gali siekti nuo 560 iki 2300 eurų ar dar daugiau, priklausomai nuo padarytos žalos. Be to, gali tekti atlyginti nuostolius už sunaikintą turtą ar gamtai padarytą žalą.
Taip pat atsakomybė tenka ir žemės savininkams. Jei jų teritorijoje kyla gaisras ir jie nesiima jokių veiksmų jam sustabdyti, gali būti skiriamos papildomos baudos. Todėl svarbu ne tik nedeginti žolės, bet ir stebėti savo sklypus, ypač pavasarį.
Specialistai kasmet primena, kad žolės deginimas neturi jokios realios naudos dirvožemiui, kaip vis dar klaidingai manoma. Priešingai – jis naikina naudingus mikroorganizmus, kenkia gyvūnijai ir didina gaisrų riziką.
Dėl to gyventojai raginami rinktis saugesnius būdus – žolę šienauti, kompostuoti ar tvarkyti kitais aplinkai draugiškais metodais. Atsakingas elgesys gali padėti išvengti ne tik baudų, bet ir rimtų nelaimių.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
