Praėjusiais metais Lietuvoje nuo smurto nukentėjo beveik 4 tūkst. vaikų. Didžiąją dalį sudarė fizinio smurto atvejai, taip pat fiksuota psichologinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros atvejų, pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Bendras pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius išliko stabiliai aukštas – per metus iš viso gauta beveik 54 tūkst. pranešimų, iš kurių 70 proc. pasitvirtino. Taip pat, anot vaiko teisių gynėjų, pagalbos vaikams pernai prireikė kas 10 minučių, o vidutiniškai per parą buvo gauti 148 pranešimai.
Visgi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymi, kad šie skaičiai rodo ne tik problemos šalyje mastą, bet ir augantį visuomenės sąmoningumą.
„Didelis pranešimų skaičius siunčia ir raminančią žinutę – mūsų visuomenei rūpi vaikai. Žmonių pastabumas ir empatija auga, o patikimos informacijos perdavimas leidžia vaiko teisių gynėjams reaguoti operatyviai ir, esant poreikiui, laiku pasirūpinti vaikų saugumu“, – pranešime cituojama I. Skuodienė.
Tarnybos duomenimis, 2 925 vaikai pernai patyrė fizinį smurtą, 422 – seksualinį smurtą, 431 – psichologinį smurtą, dar 151 – nepriežiūrą. Fizinį smurtą galimai dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros galimai daugiau nukentėjo mergaičių.
Daugiausia pranešimų (60 proc.) apie galimus vaiko teisių pažeidimus pernai perdavė policijos pareigūnai, taip pat augo iš vaikų gaunamų pranešimų skaičius, kurių net 80 proc. pasitvirtino.
„Vaikai praneša apie sunkumus namuose, mokykloje, apie patirtą įvairių formų smurtą, patyčias“, – nurodė tarnybos direktorė.
Anot vaiko teisių gynėjų, Lietuvoje taip pat padaugėjo pranešimų apie psichotropines medžiagas vartojančius vaikus bei vaiko teisių pažeidimus skaitmeninėje erdvėje. Dar viena augančia problema jie išskyrė vaikų priklausomybę nuo socialinių tinklų ir internetinių žaidimų.
Mažėjo globojamų vaikų skaičius
Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojamas mažėjantis globojamų vaikų skaičius. Tarnybos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo globojami 5 774 vaikai. Lyginant 2025 metus su 2023 metais, globojamų vaikų skaičius sumažėjo 9,8 proc.
„Mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių lemia demografinė situacija Lietuvoje, mažėjantis gimstamumas, šeimų bendradarbiavimas su specialistais bei didėjantis pagalbos ir paslaugų šeimoms prieinamumas“, – pranešime nurodė vaiko teisių gynėjai.
Anot jų, per pastaruosius trejus metus šalyje taip pat nežymiai sumažėjo įvaikinimų. Tarnybos duomenimis, 2023 metais buvo įvaikinti 54 vaikai, 2024 m. – 56, o pernai – 49. Be to, 2025-ieji buvo pirmieji metai, kai į užsienio valstybę nebuvo įvaikintas nei vienas vaikas.
Specialistų teigimu, šis pokytis vyksta dėl mažėjančio globojamų ir tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.
Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems vis dar laukia 338 vaikai, o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojami 163 žmonės.
Pernai du vaikai buvo rasti gyvybės langelyje, dar vienas kūdikis – prie ligoninės, kurioje gyvybės langelio nėra. Tarnybos duomenimis, iki 2025 m. pabaigos gyvybės langeliuose buvo rasti 97 vaikai, iš kurių 16 tėvai susigrąžino.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
