Nors krienas dažniausiai garsėja kaip „lietuviškas antibiotikas“ dėl savo šaknies, jo lapai jam nė kiek nenusileidžia. Tai tikra vitaminų bomba: juose gausu vitamino C, magnio ir karoteno. Tačiau didžiausia jų stiprybė slypi fitonciduose – natūraliose medžiagose, turinčiose stiprų antibakterinį ir priešgrybelinį poveikį.
Anksčiau, kai apie šaldytuvus niekas nė nesvajojo, būtent į krieno lapus būdavo vyniojama šviežia mėsa, sviestas ar varškė. Taip produktai išlikdavo švieži gerokai ilgiau. Tai buvo ne vien liaudies išmintis, o gryna biologija: lapai aplink maistą sukurdavo barjerą, kurio mikroorganizmai nepajėgdavo įveikti.
Įsivaizduokite keptą velykinį kumpį ar kvapnų šoninę. Užuot vynioję juos į aliuminio foliją, pasitelkite šviežius, nuplautus krieno lapus. Kepdami jie mėsai suteiks subtilų, pikantišką prieskonį ir padės jai išlikti neįtikėtinai sultingai.
Ir tai – tik pradžia. Krieno lapai gali tapti pagrindu „lietuviškiems balandėliams“: tereikia juos trumpai applikyti, kad suminkštėtų ir taptų elastingi, o tuomet pripildyti įdaru iš kruopų ir grybų arba mėsos. Jie švelnesni nei kopūsto lapai, o lengvas krienų aromatas patiekalui suteikia visai kitą charakterį.
Krieno lapus taip pat galima smulkinti į salotas, dėti į rauginamus produktus ar net pasigaminti ryškaus skonio pesto, kuris puikiai paryškina velykinių kiaušinių skonį.
Jei mėgstate sviestą su meškiniais česnakais, šis variantas gali tapti nauju favoritu. Jis toks pat intensyvus, tačiau turi savitą, „velykinį“ aštrumą. Tai idealus priedas prie šilto naminio duonos riekės ar keptos baltosios dešros.
Šis sviestas ne tik įspūdingai atrodo ant šventinio stalo dėl ryškiai žalios spalvos, bet ir skoniu primena tikrą pavasario esenciją.
