Rožės, parduodamos be vazono ir žemių (vadinamos „plikos šaknies“), medelynuose dažniausiai pasirodo du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Jos paprastai kainuoja mažiau nei vazonuose auginami sodinukai, nes jų užauginimas ir transportavimas reikalauja mažesnių sąnaudų. Patikimuose medelynuose tokius krūmus neretai galima įsigyti net geresnės kokybės – jie parduodami iškart po iškasimo, nepažeista šaknų sistema.
Dar vienas privalumas – platesnis veislių pasirinkimas. Nemažai retesnių ar naujesnių rožių į prekybą patenka tik plika šaknimi ir vazonuose jų rasti nepavyksta.
Kada sodinti plikos šaknies rožes?
Tinkamiausias laikas sodinti plikos šaknies rožes – ruduo: nuo spalio vidurio iki tol, kol dirva pradeda įšalti. Šiuo metu žemė dar būna šilta ir drėgna, o augalas, būdamas ramybės būsenoje, gali ramiai įsišaknyti.
Pavasarį plikos šaknies rožes sodinkite nuo kovo iki balandžio vidurio, kai žemė jau atitirpusi, bet krūmas dar nepradėjęs leisti lapų. Kuo vėliau pavasarį pasodinsite, tuo sunkiau rožei bus prigyti – šiltesnės dienos ir sausi vėjai greičiau išdžiovina atviras šaknis.
Pirkdami sodinuką įvertinkite jo būklę. Ūgliai turėtų būti lygia, nesusiraukšlėjusia žieve – raukšlės dažnai rodo perdžiūvimą, o tokio krūmo prigijimo tikimybė mažesnė. Jei rožių negalite pasodinti iškart, laikykite jas vėsioje, pavėsingoje vietoje. Šaknis pridenkite drėgnu audiniu arba laikinai įkaskite į žemę ir palaistykite. Sodinukų nepatartina nešti į šiltas patalpas – taip galite paskatinti per ankstyvą augimą.
Kaip paruošti plikos šaknies rožes sodinimui?
Prieš sodinimą rožes būtina pamirkyti. Transportavimo ir laikymo metu šaknys apdžiūsta, o mirkymas padeda joms atgauti elastingumą ir prisigerti drėgmės, todėl augalui lengviau startuoti naujoje vietoje.
Šaknis panardinkite į kibirą kambario temperatūros vandens kelioms–keliolikai valandų, geriausia – per naktį. Svarbu, kad vandenyje būtų visas šaknynas. Jei sodinukas šviežias ir šaknys atrodo drėgnos, gali pakakti 3–5 valandų. Jei krūmas perdžiūvęs, mirkykite ilgiau – iki 12 valandų.
Į vandenį galima įmaišyti mikorizės preparato – jis skatina smulkių šaknelių vystymąsi ir padeda augalui geriau pasisavinti maisto medžiagas. Jei sodinuko ūgliai padengti apsauginiu vašku, jo nenuimkite: vaškas saugo nuo drėgmės praradimo ir vėliau, ūgliams augant, pats pasišalins.
Prieš sodinimą verta patrumpinti šaknis – iki 15–20 cm. Pjūvio vietose augalas suformuoja naujas, smulkias šonines šakneles, kurios geriau siurbia vandenį ir maisto medžiagas. Taip pat pašalinkite pažeistas, nulūžusias ar išdžiūvusias šaknis – paliktos jos didina grybelinių infekcijų riziką. Kirpkite aštriomis sekatorių žirklėmis, statmenai šakniai, kad pjūvis būtų švarus.
Kartu patrumpinkite ir antžeminius ūglius maždaug iki 20 cm. Taip atstatoma pusiausvyra tarp lajos ir patrumpintos šaknų sistemos – mažiau ūglių reiškia mažesnį vandens poreikį, kurio po iškasimo šaknys dar kurį laiką negali pilnai užtikrinti.
Sodinimas „ant kauburėlio“ – patikrintas būdas
Sodinimas „ant kauburėlio“ padeda šaknis išdėstyti tolygiai ir apsaugo nuo jų užsirietimo duobės dugne. Taip šaknys auga natūraliomis kryptimis ir greičiau įsiskverbia į aplinkinę dirvą.
Iškaskite 35–40 cm gylio duobę, tokio pločio, kad šaknis būtų galima laisvai išskleisti. Į dugną berkite derlingos žemės, sumaišytos su kompostu, ir suformuokite nedidelį kauburėlį. Ant jo viršaus pastatykite sodinuką, o šaknis išdėliokite spinduliškai kauburėlio šlaituose – nė viena šaknis neturi būti užlenkta ar suspausta.
Skiepijimo vieta (taškas šaknies kaklelyje, iš kurio auga ūgliai) turėtų būti 2–3 cm žemiau dirvos paviršiaus. Pamažu užpilkite šaknis žeme, lengvai papurtydami krūmą, kad žemė užpildytų ertmes. Tuomet dirvą švelniai suminkite ir gausiai palaistykite – vienam krūmui prireiks apie 5 litrų vandens.
Po laistymo aplink ūglių pagrindą supilkite maždaug 15 cm aukščio žemių kauburėlį. Pavasarį jis saugo augalą nuo perdžiūvimo ir džiovinančio vėjo, o rudenį – nuo šalčio. Pasodinus pavasarį, kauburėlį išsklaidykite po 3–4 savaičių, kai pasirodys pirmieji nauji ūgliai. Pasodinus rudenį, palikite jį iki kovo pabaigos.
Rožių priežiūra po pasodinimo
Pirmosiomis savaitėmis svarbiausia – reguliarus laistymas. Dar silpna šaknų sistema nepajėgia pati paimti pakankamai vandens iš dirvos, todėl drėgmę reikia užtikrinti papildomai. Vanduo pilamas prie pat krūmo pagrindo, ne ant lapų.
Pirmaisiais metais mineralinių trąšų geriau nenaudoti. Jaunos, po iškasimo jautrios šaknys gali nukentėti nuo dirvos uždruskėjimo. Jei prieš sodinimą žemę sumaišėte su kompostu ar perpuvusiu mėšlu, maisto medžiagų atsargų sezonui paprastai pakanka. Nuo antrųjų metų rožes tręškite kompleksinėmis trąšomis nuo balandžio iki rugpjūčio vidurio – vėlesnis tręšimas skatina jaunų ūglių augimą, kurie iki žiemos nespėja sumedėti.
