Reguliarus makaronų valgymas kelis kartus per savaitę iš tiesų daro įtaką cukraus kiekiui kraujyje, tačiau šis poveikis ne visada būna staigus ar pavojingas. Specialistai pabrėžia, kad viskas priklauso nuo makaronų rūšies, paruošimo būdo ir to, su kuo jie valgomi.
Foto: iš atvirų šaltinių
Makaronai pirmiausia yra angliavandenių šaltinis: organizme jie virsta gliukoze ir suteikia energijos. Vis dėlto daugelio rūšių makaronai pasižymi vidutiniu glikemijos indeksu, todėl gliukozės kiekį kraujyje kelia palaipsniui, o ne staigiai. Tyrimai rodo, kad kai kurios populiarios makaronų rūšys cukraus lygį gali didinti lėčiau nei balta duona ar ryžiai.
Svarbų vaidmenį atlieka ir išvirimo laipsnis. „Al dente“ (šiek tiek kietesni) makaronai virškinami lėčiau, todėl padeda išvengti staigių cukraus šuolių. Tuo tarpu pervirti makaronai suvirškinami greičiau, tad gali lemti spartesnį gliukozės kilimą, ypač jei suvalgoma didelė porcija.
Dar vienas įdomus faktas: atvėsinti arba pakartotinai pašildyti makaronai gali turėti daugiau atspariojo krakmolo. Ši krakmolo forma pasisavinama lėčiau, todėl gali palankiau veikti gliukozės kontrolę.
Geresniu pasirinkimu laikomi pilno grūdo makaronai, nes juose daugiau skaidulų. Jos lėtina virškinimą, padeda palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje ir gali gerinti jautrumą insulinui.
Ne mažiau svarbu ir tai, su kuo valgote pastą. Derinant ją su baltymais, naudingaisiais riebalais bei daržovėmis, galima sumažinti glikeminę apkrovą ir padaryti organizmo reakciją labiau subalansuotą.
Galiausiai, saikingas makaronų vartojimas pats savaime vargu ar sukels atsparumą insulinui ar paskatins diabeto išsivystymą. Svarbiausia – kontroliuoti porcijas, rinktis kokybiškus produktus ir laikytis subalansuotos mitybos.
Primename, kad „Komentarai“ anksčiau rašė, jog kiaušiniai – vienas maistingiausių ir universaliausių maisto produktų. Juose gausu aukštos kokybės baltymų, vitaminų ir mineralų, be to, jie sotūs ir lengvai paruošiami. Viename kiaušinyje yra naudingų medžiagų kompleksas, padedantis palaikyti raumenų audinį, nervų sistemą, regėjimą ir imunitetą.
