Internete kilo ažiotažas po to, kai Tarptautinėje kosminėje stotyje (ISS) buvo nufotografuotas keistai atrodantis purpurinis „organizmas“ su tarsi „čiuptuvais“.
Praėjusią savaitę „NASA“ astronautas Donas Pettitas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti svetimkūnį primenantis objektas, plūduriuojantis stoties viduje. Socialiniuose tinkluose netruko pasipilti juokai ir spėlionės: vieni lygino vaizdą su fantastinių filmų pabaisomis, kiti ragino „nedelsiant sunaikinti“.
Vis dėlto šio „padaro“ išvaizda klaidino. Iš tikrųjų tai – paprasčiausia purpurinė bulvė.
„Čiuptuvais“ palaikyti dariniai yra daigai, dar vadinami „akutėmis“, kurie ieško, kur galėtų įsitvirtinti. O nedidelis baltas lopinėlis nuotraukoje – tik „Velcro“ juostelė, skirta tam, kad bulvė neišplauktų iš jai paruoštos talpos.
Šis kosminis gumbas, pramintas „Spudnik-1“, – D. Pettito laisvalaikio projekto rezultatas. Astronautas, laikomas vyriausiu aktyviu „NASA“ astronautu, per savo ilgalaikę misiją 2024–2025 m. nusprendė ISS išbandyti bulvių auginimą.
Naujausiuose įrašuose socialiniuose tinkluose jis pasidalijo savo „derliaus“ nuotraukomis. Po jomis – ir nustebusių komentatorių reakcijos. Į vieną iš žinučių pats astronautas atsakė, kad kai kurie pomėgiai puikiai dera su kosmoso tyrinėjimu.
Kaip aiškina D. Pettitas, bulves jis augino hidroponiniu būdu – ne dirvožemyje, o maistinėmis medžiagomis prisotintame vandenyje.
Jis pasakoja, kad ankstesnių misijų metu ISS jam yra pavykę auginti ir kitus augalus: žemės riešutus, cukinijas, brokolius, saulėgrąžas. Kartą jis buvo išsiauginęs baziliko bei pomidorų daigų, tam panaudojęs ausų kamštukus.
Prieš kelerius metus astronautas taip pat rašė „NASA“ tinklaraštį „Diary of a Space Zucchini“, kuriame dalijosi kosminės daržininkystės įspūdžiais. Viename iš įrašų jis yra teigęs:
„Nėra nieko panašaus į gyvos žalumos kvapą šiame sukonstruotos technikos miške“, – rašė D. Pettitas.
D. Pettitas prisijungia prie ilgos astronautų, besidominčių augalų auginimu kosmose, gretos – ypač kalbant apie bulves. Kaip ne kartą buvo akcentuota ir knygoje bei filme „Marsietis“, bulvės gali būti naudingos kosminėms kelionėms, nes pasižymi didele maistine verte, palyginti su jų mase.
Pirmosios bulvės kosmose buvo užaugintos dar 1995 m. Tuomet gautas derlius nustebino – jis buvo stebėtinai panašus į Žemėje auginamas bulves, net ir po ilgo laiko orbitoje.
Vis dėlto mikrogravitacijoje augalai, įskaitant bulves, bręsta lėčiau nei Žemėje.
D. Pettitas teigia pastebėjęs, kad augimas vyksta vangiau, tačiau tikslios priežasties dar nėra nustatęs. Pasak jo, tai gali lemti stoties atmosfera, hidroponika, mikrogravitacija ar kiti veiksniai.
„Lėtas augimas gali būti susijęs su atmosfera, hidroponika, mikrogravitacija ir panašiai. Dar nesu iki galo išsiaiškinęs, bet greičiausiai tai streso sukeltas poveikis“, – aiškino astronautas.
Jis taip pat pridūrė nepastebėjęs jokio radiacijos poveikio bulvėms.
Belieka tik pasvajoti, kad kas nors kada nors sukurtų ISS tinkamą gruzdintuvę.
