Raganės, dar vadinamos klematais (Clematis), yra vieni įspūdingiausių vijoklinių augalų. Jų pagrindinis grožis – ryškūs, įvairių formų žiedai, kurių skersmuo kai kurių veislių gali siekti net apie 30 cm. Tačiau norint, kad raganės augtų vešliai ir žydėtų gausiai, būtina pasirūpinti tinkama dirva ir apgalvotu tręšimu.
Raganių mitybos poreikiai: svarbus pH ir mineralinės medžiagos
Raganės geriausiai auga silpnai rūgščioje arba neutralioje dirvoje – maždaug pH 5,5–7,0, nors tikslus poreikis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo veislės. Dirvos reakcija tiesiogiai veikia, kaip augalas pasisavina maisto medžiagas.
Jei dirva per rūgšti (žemiau pH 5,5), augalui tampa sunkiau įsisavinti kalcį ir magnį. Tuo tarpu per šarminė dirva gali riboti geležies pasisavinimą. Dėl to prieš sodinant raganes verta atlikti dirvos pH testą ir, jei reikia, pakoreguoti reakciją: dirvą kalkinti arba rūgštinti, pavyzdžiui, durpėmis.
Raganės gerai reaguoja tiek į mineralines, tiek į organines trąšas. Vegetacijos pradžioje ypač svarbus azotas, skatinantis lapų ir naujų ūglių augimą. Taip pat reikalingas fosforas, padedantis formuotis šaknų sistemai ir skatinantis žydėjimą, bei kalis, stiprinantis augalo atsparumą. Ne mažiau reikšmingi ir mikroelementai – cinkas, geležis, boras, manganas.
Raganių tręšimo kalendorius
Norint užtikrinti gerą startą, tręšimą verta planuoti dar prieš sodinimą. Tam labiausiai tinka organinės trąšos – kompostas arba gerai perpuvęs mėšlas. Jas pakanka įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį. Tuomet pirmaisiais metais po pasodinimo papildomas tręšimas dažniausiai nebėra būtinas.
Kitais metais galima laikytis tokio tręšimo ritmo:
Pavasaris
Pirmąją trąšų normą rekomenduojama duoti ankstyvą pavasarį. Dažnai naudojama apie 40 g/m2 kompleksinių mineralinių trąšų arba apie 80 g/m2 organinių-mineralinių trąšų.
Vasara
Vasarą atliekamas antras tręšimas. Šiuo laikotarpiu geriau rinktis trąšas, kuriose fosforo ir kalio yra daugiau nei azoto. Jei naudojamos tos pačios kompleksinės trąšos, jų normą verta mažinti: apie 30 g/m2 kompleksinių mineralinių arba apie 60 g/m2 organinių-mineralinių trąšų.
Ruduo
Rudenį patariama tręšti beazotėmis trąšomis, kad augalas tinkamai pasiruoštų žiemai. Tam tinka fosforo ir kalio trąšos – apie 80 g/m2.
Svarbu prisiminti, kad nurodyti kiekiai yra orientaciniai: skirtingi gamintojai gali rekomenduoti kitokias normas, priklausomai nuo produkto sudėties. Mineralines trąšas būtina naudoti pagal instrukciją, kad nepažeistumėte šaknų ir „nenudegintumėte“ augalo.
Naminiai būdai ir natūralios trąšos raganėms
Norint paskatinti sveiką augimą ir gausų žydėjimą, balandį galima panaudoti paprastą mišinį: naminio komposto ir ragų drožlių santykiu 2:1. Mišinį paskleiskite aplink augalą, lengvai įterpkite į viršutinį dirvos sluoksnį ir gausiai palaistykite – drėgnoje dirvoje šaknys lengviau pasisavina maistines medžiagas.
Ragų drožlės yra vertingas azoto, fosforo, kalio, kalcio ir mikroelementų šaltinis. Reguliarus tokio mišinio naudojimas ne tik aprūpina raganes reikalingomis medžiagomis, bet ir gerina dirvos struktūrą, palaiko dirvos mikroorganizmų veiklą bei padeda ilgiau išlaikyti drėgmę.
