Neatsitiktinai po tujų gyvatvore dažnai matyti plika, išdžiūvusi žemė. Vakarinės tujos (Thuja occidentalis) turi negilią, tačiau itin tankią šaknų sistemą, kuri greitai surenka vandenį iš viršutinio dirvožemio sluoksnio ir palieka jo mažiau aplinkiniams augalams. Be to, tankios šakos sudaro gilų pavėsį, todėl jauniems augalams pritrūksta šviesos ir jie ilgainiui nusilpsta.
Situaciją apsunkina ir po tujomis besikaupiantis smulkių šakelių bei žvynelių sluoksnis. Tokios augalinės liekanos skyla lėtai, o rūgštesnė terpė gali slopinti mikroorganizmų, kurie padeda išlaisvinti augalams reikalingas maisto medžiagas, veiklą. Dėl to dirva tampa skurdesnė, o naujai pasodintiems augalams sunkiau įsitvirtinti net ir reguliariai laistant.
Dar vienas veiksnys – tujų cheminė įtaka aplinkai. Kai kurie tyrimai rodo, kad jų išskiriamos medžiagos gali apsunkinti dalies sėklų dygimą, todėl po gyvatvore neretai susiformuoja vadinamoji „negyva zona“, kurioje sodinukai sunkiau prigyja.
Geriausi kiliminiai augalai po tujomis
Po tujų gyvatvore dirvožemis dažniausiai būna sausas, pavėsingas ir skurdokas, todėl daugelis įprastų daugiamečių gėlių čia greitai praranda dekoratyvumą. Kur kas geriau tokias sąlygas pakelia kiliminiai augalai: jie auga arti žemės, suformuoja tankų lapų „kilimą“, kuris mažina drėgmės garavimą ir pristabdo piktžolių dygimą. Ilgainiui toks augalų sluoksnis veikia panašiai kaip mulčias – dirva lėčiau perdžiūsta ir išlieka stabilesnė.
Patikimi kiliminiai augalai, tinkantys po tujomis:
- Barvynas mažasis (Vinca minor) – žemas, visžalis augalas su blizgiais tamsiai žaliais lapais ir violetiškai melsvais pavasariniais žiedais. Greitai plečiasi šliaužiančiais ūgliais ir sudaro tankią dangą, kuri saugo dirvą nuo išdžiūvimo.
- Šliaužiančioji šilingė (Lysimachia nummularia) – šviesiai žalias augalas apvaliais lapeliais, praskaidrinantis šešėlį. Vasarą žydi smulkiais geltonais žiedais, o tanki danga padeda išlaikyti drėgmę.
- Sidabrinė ragainė (Cerastium tomentosum) – sidabriškais, švelniai plaukuotais lapais ir baltais žiedais. Šviesūs lapai mažina dirvos perkaitimą, todėl drėgmė išsilaiko ilgiau.
- Pakalisis (Convallaria majalis) – plinta šakniastiebiais, per kelis sezonus sudaro tankesnes kolonijas, stabilizuoja dirvos struktūrą ir padeda mažinti išplovimą.
- Šliaužiantieji šilokai (Sedum spp.) – žemi sukulentai, kaupiantys vandenį mėsingose lapuose. Dėl šios savybės gerai ištveria sausresnę dirvą.
- Stambialapė brunera (Brunnera macrophylla) – dideli, širdiški lapai su sidabrišku raštu sudaro pavėsį dirvos paviršiui, todėl mažėja garavimas. Pavasarį žydi smulkiais mėlynais žiedais.
- Alūnės (Heuchera) – kompaktiškos kereliais augančios dekoratyvinių spalvų lapų veislės; tankėdamos padeda išlaikyti drėgmę prie dirvos paviršiaus.
- Papartės (pvz., Dryopteris filix-mas) – puikiai toleruoja pavėsį ir šaknų konkurenciją, suteikia kompozicijai natūralumo.
Geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama sodinant kiliminius augalus maždaug 40–60 cm nuo tujos kamieno, o tarp sodinukų paliekant 20–35 cm tarpus. Taip jie mažiau konkuruoja su tujų šaknimis. Po 2–3 sezonų danga sutankėja, piktžolių atsiranda rečiau, o dirva ilgiau išlieka drėgna.
Kokios gėlės ir krūmai tinka šalia tujų?
Pavėsinga erdvė po tujomis nebūtinai turi likti tuščia. Čia geriausiai jaučiasi augalai, įpratę prie miško pomiškio sąlygų: ribotos šviesos ir periodiškai sausėjančio grunto. Platesni lapai efektyviau „gaudo“ išsklaidytą šviesą, o storesni audiniai padeda išlaikyti drėgmę.
- Funkijos (Hosta) – formuoja dideles lapų kupstas, o vasarą iškelia šviesius varpelius primenančius žiedus. Platus lapų paviršius padeda augti pavėsyje.
- Širdžialapė bergenija (Bergenia cordifolia) – stori, blizgūs lapai geriau pakelia laikinas sausras, pavasarį žydi rausvai ar purpuriai.
- Minkštoji rasakila (Alchemilla mollis) – dekoratyvūs, vėduoklės formos lapai ir lengvi gelsvai žalsvi žiedynai vasarą.
- Šluotelinės hortenzijos (žemaūgės veislės) – mėgsta silpnai rūgščią dirvą, todėl dažnai prisitaiko šalia tujų; kompaktiškos formos tinka mažesnėms erdvėms.
- Viendienės (Hemerocallis) – ilgaamžės, tvirtos, vienoje vietoje gali augti daugelį metų ir gausiai žydėti vasarą.
- Japoninė lanksva (Spiraea japonica) – žemas krūmas su smulkiais lapais ir rausvais ar baltais žiedynais vasarą.
- Rododendrai – geriausiai atrodo pusiau pavėsyje ir rūgštesnėje dirvoje, todėl dažnai tinka prie tujų gyvatvorės.
Spalvų ir struktūros rabatui gali suteikti ir žemaūgės, rutuliškos formos raugerškių veislės (raudonlapės ar geltonlapės). Jei vietos daugiau, kompoziciją papildo dekoratyvinės žolės (pavyzdžiui, soruolės), taip pat veigelės ar žemaūgės ožekšnės veislės.
Kaip prižiūrėti augalus, pasodintus po tujomis?
Kiliminius augalus sodinkite 40–60 cm nuo tujų kamieno, daugiametes gėles – 60–80 cm, o nedidelius krūmus – maždaug 80–150 cm nuo gyvatvorės. Toks atstumas padeda išvengti pačios sausiausios šaknų konkurencijos zonos ir palengvina prigijimą.
Palankiausias sodinimo laikas – balandis–gegužė arba rugsėjis–spalis. Duobutės turėtų būti maždaug 1,5 karto platesnės nei šaknų gumulas. Į dirvą verta įmaišyti 2–3 cm komposto arba perpuvusios pušų žievės, o viršų pamulčiuoti 5–7 cm žievės sluoksniu – tai mažins garavimą ir stabilizuos dirvos temperatūrą.
Pirmaisiais metais po pasodinimo būtina reguliariai laistyti, ypač sausromis. Geriau laistyti rečiau, bet gausiau, kad drėgmė pasiektų gilesnius sluoksnius ir skatintų šaknis augti žemyn. Mulčias neturėtų liestis prie stiebų ar kerų pagrindo – palikite nedidelį tarpą, kad nekiltų puvinio rizika. Jei gyvatvorė sena, prieš papildant mulčią pravartu lengvai supurenti viršutinį dirvos sluoksnį – taip vanduo lengviau įsigers, o šaknys gaus daugiau oro.
Pavasarį pašalinkite pernykščius lapus, papildykite mulčio sluoksnį ir tręškite rūgščią dirvą mėgstantiems augalams skirtomis trąšomis, maždaug 30–40 g/ m² norma. Vasarą laistykite rečiau, bet gausiai. Rudenį verta papildyti žievę ir prieš šalnas atlikti paskutinį gausesnį laistymą. Žiemą papildomų darbų paprastai nereikia – mulčias saugo dirvą nuo peršalimo. Tik venkite perkasinėti žemę šalia gyvatvorės, nes tujų šaknys auga negiliai ir lengvai pažeidžiamos.
