Metano nuotėkių sutvarkymas gali būti stebėtinai paprastas, o poveikiu klimatui prilygti anglimi kūrenamos elektrinės uždarymui. Vis dėlto daugelyje pasaulio vietų vis dar trūksta ryžtingų veiksmų. Ekspertai įspėja, kad infrastruktūros nepriežiūra ir nepakankama emisijų kontrolė daro didžiulę žalą klimatui. Be to, surinktą dują galima panaudoti ar parduoti, todėl, analitikų teigimu, neveiklumas šioje srityje ypač sunkiai paaiškinamas.
Nauji palydoviniai duomenys rodo, kad, nepaisant nuo 2025 m. sausio įsigaliojusio draudimo, Lenkijos anglies kasyklos galėjo ir toliau išskirti metaną. Organizacija „Ember“ atkreipia dėmesį į rimtas spragas įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus. Iš 22 analizuotų metano šalinimo (odmetaninimo) įrenginių net penki galėjo vis dar išleisti dujas į atmosferą. Svarbu tai, kad palydovai fiksuoja emisijas tik tam tikrais momentais, todėl realus problemos mastas gali būti gerokai didesnis.
Laikraščio „The Guardian“ cituojama 2025 m. palydovinių duomenų analizė atskleidė didžiausius pasaulyje metano nuotėkius. Metanas laikomas vienu pavojingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o ypač didelę grėsmę kelia naftos ir dujų sektoriaus emisijos, kai susidaro milžiniški taršos debesys.
Specialistai pabrėžia, kad nemaža dalis tokių atvejų yra techninės nepriežiūros pasekmė. Esminis aspektas – nuotėkių šalinimas dažnai nereikalauja sudėtingų sprendimų. Kiekvienas vadinamasis meganuotėkis klimatą gali veikti panašiai kaip anglimi kūrenama elektrinė.
Mokslininkai neslepia nusivylimo dėl vangios reakcijos į problemą, kurią, jų teigimu, galima palyginti greitai suvaldyti.
„Tai mus tiesiog veda iš proto“, – teigė Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) atstovė Cara Horowitz. – „Tokie objektai yra prastos priežiūros rezultatas: šiek tiek modernizavus infrastruktūrą ir sutvarkius procesus, būtų galima išspręsti tikrai reikšmingą problemos dalį.“
Nuotėkių stabdymas gali būti net finansiškai naudingas – metanas yra gamtinės dujos, naudojamos energetikoje, todėl jį galima susigrąžinti ir parduoti.
25 didžiausių metano nuotėkių sąrašas rodo, kad ryškiai dominuoja objektai Turkmėnistane, kur emisijų mastas apibūdinamas kaip milžiniškas. Vis dėlto problema paliečia ir kitas šalis.
JAV didžiausias 2025 m. nuotėkis užfiksuotas Teksase – jis siekė net 5,5 tonos metano per valandą, o tai prilyginama maždaug milijono visureigių emisijoms. Aukštas vietas sąraše užėmė ir Venesuela bei Iranas, kur nuotėkiai daugiausia siejami su valstybinėmis įmonėmis.
Metano išmetimus lemia ne vien iškastinio kuro pramonė. Tyrimai rodo, kad dideli metano kiekiai susidaro ir sąvartynuose: yrant organinėms medžiagoms, dujos išsiskiria, jei atliekos nėra tinkamai tvarkomos.
Didžiausios problemos fiksuotos, be kita ko, Turkijoje, Alžyre, Malaizijoje ir JAV.
Šiuo metu metano emisijos sudaro apie vieną ketvirtadalį pasaulinio atšilimo. Nuo 2007 m. jų lygis auga nerimą keliančiu tempu, didindamas riziką peržengti klimatui kritines ribas.
Kartu metano mažinimas duoda greitesnį efektą, nes šios dujos atmosferoje išsilaiko trumpiau nei CO2. Dėl to ekspertai metano emisijų mažinimą vadina svarbiu klimato „saugikliu“.
Šiuolaikinės technologijos leidžia vis tiksliau sekti metano emisijas. Jei anksčiau šias dujas būdavo sudėtinga aptikti, dabar jų šaltinius galima tiksliai lokalizuoti. Galimybė stebėti itin galingas emisijas palydovais laikoma aiškiu įspėjamuoju signalu pasauliui.
Projektų „Stop Methane“ ir „Carbon Mapper“ duomenys rodo, kad 2025 m. užfiksuota net 4400 didelių emisijų „plunksnų“. JAV net devyni iš dešimties didžiausių nuotėkių nustatyti Teksase.
Ekspertų teigimu, nauji duomenys turėtų didinti spaudimą vyriausybėms ir energetikos bendrovėms. Ypač todėl, kad Europos Sąjunga palaipsniui įveda griežtus metano emisijų limitus, įskaitant ir importuojamas dujas. Palydovinis monitoringas daro atsakomybę už taršą vis konkretesnę, o problemos ignoravimas tampa vis sunkiau įmanomas.
