Praūžus Naujojo cirko savaitgaliui, Menų spaustuvė (MS) pristato dvi šiam pusmečiui aktualias veiklas: pirmąją tarptautinę rezidentūrą ir jaunųjų scenos menininkų debiutų programą „Atvira erdvė‘10“.
Abi šios programos liudija Menų spaustuvės kaip scenos menų aikštelės orientaciją į atvirumą ir universalumą.
Nuo šios savaitės iki spalio 3 dienos MS reziduos keturios norvegų menininkės: rašytoja ir fotografė Hanne Hvattum, fotografė Klara Sofie Ludvigsen, dainininkė ir kompozitorė Eva Pfitzenmaier ir šokėja Marit Loe Bjørnstad.
Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė MS direktorius Audronis Imbrasas, tarptautinė rezidentūra yra naujas, Lietuvos scenos menų kontekste iki šiol neišbandytas veiklos modelis, kuomet tam tikram laikui atvykstantiems menininkams yra suteikiama galimybė kurti ir bendrauti su vietiniais kolegomis. „Pirmoji mūsų rezidentūra atsirado iš vaisingo bendradarbiavimo su Bergeno miestu. Šiuo atveju orientuojamės į tarpdiscipliniškumą, skatindami ir mūsų skirtingų sričių menininkus kurti bendrus projektus“, – pabrėžė A. Imbrasas.
H. Hvattum, K. Ludvigsen, E. Pfitzenmaier ir M. Bjørnstad MS kuria bendrą projektą, kurį vadina „1+1=11“. Balandžio mėnesį jos jau turėjo savaitinę bendros kūrybos patirtį, kurią nusprendė pratęsti Vilniuje. „Kokia prasmė vykti į kitą šalį tam, kad galėtume kažką kartu nuveikti? Visų pirma, labai svarbu yra tai, kad čia esame izoliuotos nuo savo kasdienės aplinkos – draugų, šeimos, vaikinų, darbų ar kačių. Taip išsigrynina idėjos ir gali dirbti labai koncentruotai. O antra – labai tikimės kūrybinių impulsų ir iš Menų spaustuvės aplinkos, ir iš paties miesto ir jo gyvenimo, ir iš kitų menininkų, kuriuos labai tikimės čia sutikti“, – pasakojo H. Hvattum.
Beje, antradienį (rugsėjo 21 d.) Menų spaustuvėje vyks projekto „1+1=11“ pristatymas, į kurį keturios rezidentės kviečia savo kolegas, ypač tuos, kurie norėtų būti ne tik žiūrovai, bet ir dalyviai.
Gali būti, kad į tokį kūrybinių impulsų pasidalijimą susirinks ir šių metų „Atviros erdvės“ programos dalyviai.
Kaip spaudos konferencijoje teigė programos koordinatorė Ingrida Ragelskienė, iki Naujųjų metų Menų spaustuvėje įvyks šešios skirtingų formų ir žanrų „Atviros erdvės“ premjeros.
Atrinkti iš 36 pareiškėjų, savo menines idėjas pristatys šokėja ir choreografė Rūta Butkus, režisierė Agnė Dilytė, scenografė Simona Finkelšteinaitė ir dailininkė Šarūnė Pečiukonytė, aktorius ir režisierius Vaidas Kublinskas, šokėja ir choreografė Giedrė Ubartaitė, aktoriai Vidas Bareikis ir Ainis Storpirštis.
Choreografės ir šokėjos Rūtos Butkus šokio teatro spektaklis „Šventė“ susitiks su publika jau šią savaitę, rugsėjo 16 ir 17 dienomis.
Spektaklio pavadinimą menininkė aiškina labai paprastai: kiekvienas mūsų laukiame savos šventės, kad ir kas tai būtų. Pasak R. Butkus, iš susitikimo su žiūrovais ji laukia aktyvaus santykio, tikėdamasi, kad jos šokio kalba užduodami klausimai apie gyvenimą, mirtį, meilę, laukimą pažadins diskusiją.
Režisierės Agnės Dilytės spektaklis „Neklausinėk, Julyte“ tikrai nebus tipinis spektaklis vaikams. Esminis visos kūrybinės grupės siekis – išvengti infantilumo vaidinant vaikus, apie vaikus ir vaikams. „Tikrai tikiu, kad vaikai taip pat turi problemų. Ir jie tikrai turi teisę į rimtą požiūrį į save ir savo bėdas“, – įsitikinusi spalio mėnesį išleidžiamo spektaklio režisierė.
Spektaklis statomas pagal vokiečių dramaturgo Daniel Call pjesę pasakos apie mažų vaikų susidūrimą su mirtimi ir nepagydoma liga, pirmuosius artimų žmonių praradimus, nesiliaujantį vaiko bandymą provokuoti tėvus į atvirą bendravimą „nepatogiomis“ temomis.
Scenografių Simonos Finkelšteinaitės ir Šarūnės Pečiukonytės video projektas (ne)(su)(si)šnekėjimai yra skirtas MS fojė ir bus rodomas dviejuose vienas priešais kitą pakabintuose ekranuose prieš įvairius spektaklius. Jaunos menininkės imasi kalbėjimo ir nesusikalbėjimo temos, to, kaip skirtingose kalbose panašiai skambantis žodis gali turėti visiškai priešingą prasmę. „Pradžioje galvojome šį projektą daryti scenoje, bet kol kas drąsiau jį įgyvendinti ekranuose“, – prisipažino Simona.
Aktoriaus ir režisieriaus Vaido Kublinsko spektaklis „5 monai“ – penkių mono spektaklių junginys, kurio veiksmas orientuotas į komunikaciją su žiūrovais. Spektaklis sudarytas iš penkių segmentų – 15-20 min. spektaklių. „Pabaigę studijas, iškart pradėjome sau kelti aukščiausius meninius tikslus“, – kaip visada rimtai pradėjo „Trupės liūdi“ ir grupės „Liūdni slibinai“ lyderis. „Penki aktoriai nusprendė imtis mono spektaklių, bet supratome, kad statyti penkių atskirų spektaklių niekas mums neduos. Tuomet nusprendėme sujungti juos į vieną“, – sumanymo prigimtį atskleidė V. Kublinskas.
Šokėjos Giedrės Ubartaitės ir kompozitorės Eglės Sirvidytės spektaklis „Mono Tyla“ – jauno kūrybinio dueto debiutas scenoje. Šokio spektaklio kūrybos procesas paremtas dueto principu: muzika kuriama kartu su šokiu, o šokis – kartu su muzika. Pasak G. Ubartaitės, bus ir tam tikrų eksperimentų su spektaklio erdve, tačiau jų iki premjeros atskleisti nenorėtų.
Dar didesnė „Atviros erdvės“ intriga – aktorių Vido Bareikio ir Ainiaus Storpirščio spektaklis „Romeo ir Romeo“. Pasak V. Bareikio, čia jie ryšis kalbėti apie homoseksualumą visuomenėje. Kūrybinis duetas nusprendė pasirinkti ironišką intonaciją ir pabandys reprezentuoti visus įmanomus požiūrio į šį reiškinį būdus. „Bandysime kalbėti ir tiems, kurie galbūt yra nusiteikę agresyviai, ir tiems, kurie yra labiau tolerantiški ar patys jaučiasi šios temos objektais. Galbūt pavyks atsidurti ir nepakantaus skino kailyje, ir tapti homoseksualiems žvėreliams skirto zoologijos sodo Berlyne gyvenančiais pingvinais“, – svarstė V. Bareikis.
