Braškės puošia daugelį lysvių: jų uogos gardžios, o auginti jas dažniausiai nėra sudėtinga. Vis dėlto, jei norime gausaus ir kokybiško derliaus, tręšimo ignoruoti negalima. Pavasarį augalams suteiktų mineralinių medžiagų nepakanka – prieš pat žydėjimą braškėms būtinas antras tręšimas.
Kada atlikti antrą braškių tręšimą? Svarbiausias terminas prieš žydėjimą
Sezono pradžioje duota azoto dozė krūmelius paskatina sparčiai auginti vešlius, žalius lapus. Tačiau dažna sodininkų klaida – manyti, kad to užteks visiems metams. Artėjant gegužei ir pasirodžius pirmiesiems žiedynstiebiams braškėms prireikia daug daugiau energijos, o kartu – ir maistinių medžiagų. Būtent šiuo laikotarpiu jų poreikis yra didžiausias.
Jeigu iki žydėjimo augalams nesuteiksime tinkamų trąšų, net ir geriausia veislė neatskleis savo potencialo. Trūkstant „kuro“ šioje fazėje, krūmeliai daugiau jėgų skiria išlikimui, o ne vaisių formavimui.
Kas nutinka praleidus antrą tręšimą? Augalai gali nesugebėti „išnešioti“ didesnio užuomazgų kiekio, todėl derlius būna menkas. Uogos neretai užauga smulkesnės, sausesnės ir kietesnės. Be to, kalio ir mikroelementų stoka gali lemti rūgštesnį skonį ir silpnesnį aromatą.
Ko braškėms šiuo metu labiausiai reikia: boro, kalio ir fosforo
Parduotuvėse gausu universalių trąšų braškėms, tačiau antram tręšimui jos ne visada tinkamiausios. Jei gegužę naudosime mišinį, kuriame daug azoto, augalai suformuos įspūdingą lapiją, o uogų gali būti mažai.
Formuojantis pumpurams ir prasidedant žydėjimui braškės „meniu“ keičiasi: tuo metu svarbiausi tampa kalis, fosforas ir boras. Šie elementai lemia skirtingas būsimo derliaus savybes:
- Kalis (K) – svarbus uogų tvirtumui, dydžiui ir saldumui.
- Fosforas (P) – padeda suformuoti stiprią šaknų sistemą ir mažina žiedų ankstyvo nubyrėjimo riziką.
- Boras (B) – būtinas žiedadulkių kokybei ir apdulkinimui; jam trūkstant uogos gali deformuotis, likti smulkios arba visai neužsimegzti.
Dėl to verta rinktis kompleksines trąšas su kalio ir fosforo dominavimu arba naudoti atskirus sprendimus. Boras dažniau efektyviau pasisavinamas tręšiant per lapus, o fosforą ir kalį patogu tiekti granuliuotomis trąšomis. Papildomai gali būti naudingi ir organiniai augalų maitinimo būdai.
Kaip nepertręšti braškių ir išvengti dirvos засūlėjimo?
Tręšiant itin svarbu laikytis normų. Per maža dozė neduos laukiamo efekto, o per didelė gali nudeginti šaknis ir net pražudyti augalą.
Naudojant trąšas verta laikytis gamintojo rekomendacijų arba bendrų gairių:
- Tręšimas eilėmis – dažniausiai naudojama 15–20 g kompleksinių trąšų (su kalio dominavimu) 1 kv. m.
- Tręšimas prie kiekvieno augalo – suaugusiam krūmeliui pakanka 1 nubraukto arbatinio šaukštelio granulių.
- Skystas tręšimas – apie 20 ml trąšų ištirpinama 10 l vandens; tokio tirpalo paprastai užtenka maždaug 10 krūmelių.
Taip pat svarbu niekada nebarstyti granulių ant sausos žemės – tai gali sukelti augalui didelį stresą. Tręšiant granuliuotomis trąšomis pravartu laikytis kelių taisyklių:
- Prieš tręšimą gausiai paliekite dirvą švariu vandeniu.
- Trąšas barstykite aplink krūmelį, palikdami 5–10 cm atstumą nuo augalo centro.
- Saugokite lapus – granulės neturi patekti į krūmelio vidų ar ant lapų, nes gali sukelti puvimą arba nudegimus.
- Po tręšimo lengvai dar kartą palaistykite, kad granulės greičiau ištirptų.
Vietoj mineralinių trąšų galima rinktis ir organinį maitinimą. Vienas iš paprastesnių sprendimų – medžio pelenai, kuriuose natūraliai gausu kalio ir fosforo. Paprastai rekomenduojama ant 1 kv. m lysvės paskleisti vieną pilną stiklinę (apie 150 g) persijotų pelenų ir švelniai įmaišyti į drėgną viršutinį dirvos sluoksnį, pavyzdžiui, mažomis grėbliukėmis.
Laiku ir teisingai atliktas antras tręšimas – vienas paprasčiausių žingsnių, vedančių į gausų ir sveiką braškių derlių.
