Geltonžiedės magnolijos yra gerokai retesnės nei rožinės, tačiau savo įspūdingumu joms nė kiek nenusileidžia. Šios veislės išvestos kryžminant skirtingas rūšis, o jų kilmė dažnai siejama su Bruklino magnolija (Magnolia × brooklynensis). Šiandien jau sukurta nemažai geltonžiedžių magnolijų veislių, kurias vertina ir sodininkai, ir kolekcininkai.
Gražiausios geltonžiedės magnolijos veislės
Tarp ryškiausių ir labiausiai vertinamų veislių dažniausiai minimos šios:
- Yellow River – išskleidžia kreminius geltonus žiedus, nors pumpuruose spalva būna gerokai intensyvesnė. Žydint žiedai palaipsniui šviesėja. Krūmas užauga maždaug iki 4 m, sparčiai auga, gražiai šakojasi. Žydi balandžio ir gegužės sandūroje, žiedai lengvai kvepia.
- Honey Tulip – elegantiška, retesnė veislė, turinti kreminius geltonus, taurės formos žiedus. Jie pasirodo kovo ir balandžio sandūroje, kartais net anksčiau nei išsprogsta lapai. Tai viena pirmųjų magnolijų, išsiskiriančių tokia žiedo forma ir spalva.
- Gold Star – greitai auganti veislė, palankiomis sąlygomis per metus paauganti net 50–60 cm. Balandžio ir gegužės sandūroje pražysta žvaigždiškais, šviesiai geltonais žiedais. Augalas išsiskiria lapais, kurie iš abiejų pusių būna švelniai plaukuoti, o jauni lapai neretai įgauna purpurinį rusvą atspalvį.
- Banana Split – efektinga, netikėta veislė, auganti stačiu, tvarkingu siluetu. Vėlyvą pavasarį skleidžia itin didelius geltonus žiedus, kurie gali siekti apie 25 cm ilgį, o pilnai išsiskleidę – būti dar didesni.
- Daphne – palyginti nauja veislė, kilusi iš Belgijos. Žydi intensyviai geltonai, žiedai nukreipti į viršų. Auga lėtai, todėl užima mažiau vietos nei daugelis kitų veislių. Palankiomis sąlygomis tik po keliolikos metų gali pasiekti apie 5 m aukštį.
- Elizabeth – viena anksčiausiai išvestų ir geriausiai žinomų geltonžiedžių magnolijų veislių. Jai būdingas piramidės formos vainikas, augalas gali užaugti net iki 7 m. Žiedai dideli, geltoni, išsiskleidę gali siekti apie 18 cm skersmenį.
- Butterflies – itin dekoratyvi veislė, išsiskirianti ryškiai geltonais žiedlapiais ir rožiniais kuokeliais. Žiedai pasirodo dar prieš lapus ir, kitaip nei daugelio kitų veislių, sezono metu spalvos nekeičia.
Kokių auginimo sąlygų reikia geltonžiedei magnolijai?
Geltonžiedės magnolijos dažnai būna reiklesnės nei kitų spalvų veislės. Jos geriausiai auga derlingoje, humusingoje, laidžioje ir nuolat lengvai drėgnoje dirvoje. Tinkamiausias – rūgštesnis dirvožemis.
Vieta turėtų būti šilta, saulėta ir apsaugota nuo vėjo. Puikiai tinka zonos prie pastatų sienų, tvorų ar gyvatvorių, kur augalą mažiau veikia šalti skersvėjai.
Dalis geltonžiedžių veislių yra kiek mažiau atsparios šalčiui nei populiarios rožinės magnolijos, todėl žiemai dažnai reikia papildomos apsaugos. Tai ypač svarbu jauniems augalams – bėgant metams jų atsparumas paprastai didėja.
Subrendusioms magnolijoms dažniausiai nereikia dažno laistymo, tačiau sausros metu jas verta reguliariai drėkinti, kad dirva išliktų tolygiai ir saikingai drėgna.
Geriausias sodinimo laikas – pavasaris arba ruduo. Sodinant svarbu elgtis atsargiai, nes magnolijų šaknys yra trapios ir lengvai pažeidžiamos.
Ką daryti, kad geltonžiedė magnolija gausiai žydėtų?
Dauguma geltonžiedžių magnolijų dažniausiai pražysta gegužės viduryje arba birželio pradžioje, nors tai priklauso nuo veislės. Yra ir itin ankstyvų – pavyzdžiui, Honey Tulip žiedai kai kuriais metais gali pasirodyti jau kovo pabaigoje.
Norint sulaukti gausaus žydėjimo, svarbiausia užtikrinti tinkamas sąlygas. Ypač reikšmingas reguliarus laistymas, ypač užsitęsus sausrai. Naudinga ir dirvos mulčiavimas – jis padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, o kartu apsaugo šaknis nuo vėlyvų šalnų.
Ne mažiau svarbus ir tręšimas. Pirmaisiais auginimo metais augalui reikia daugiau maisto medžiagų, todėl geriausia rinktis trąšas, skirtas magnolijoms arba rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Tręšti rekomenduojama nuo pavasario iki vasaros vidurio.
Viena dažniausių klaidų – per stiprus geltonžiedžių magnolijų genėjimas. Šį darbą būtina atlikti atsargiai, kad nebūtų pažeisti ūgliai su žiediniais pumpurais. Geriausia genėti iškart po žydėjimo, pašalinant tik pažeistas, nulūžusias, besikryžiuojančias ar išdžiūvusias šakas. Taip augalas spėja atsigauti iki kito sezono.
Kai kurie sodininkai magnolijas genėti bando rudenį ar žiemą, kai augalas ilsisi, tačiau ankstyvą pavasarį stipraus genėjimo geriau vengti – jis gali pastebimai sumažinti žydėjimą.
