Kivio žievės nebūtinai turi atsidurti šiukšliadėžėje. Derinamos su actu jos gali virsti naminiu skysčiu, kuris praverčia ten, kur svarbiausia gaiva, švara ir paprasta sudėtis.
Kai kurios virtuvės atliekos turi daugiau prasmės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Taip yra ir su kivio žievėmis: šiek tiek pasiruošimo ir kantrybės – ir jos virsta skysčiu, tinkamu kasdieniams namų darbams. Tai idėja tiems, kurie mėgsta praktiškus sprendimus ir renkasi panaudoti viską iki galo, o ne automatiškai išmesti.
Kivio žievės gali daugiau, nei atrodo: stiklainyje su actu jos tampa veiksmingos
Kivio minkštimas suvalgomas greitai, tačiau jo žievė tikrai nėra bevertė. Būtent joje slypi nemažai natūralių medžiagų, kurios, susilietusios su actu, sukuria aiškesnio, gaivesnio ir intensyvesnio poveikio mišinį. Toks skystis gali praversti valant tam tikrus paviršius virtuvėje ar vonios kambaryje, ypač ten, kur kaupiasi riebios apnašos ar užsilaiko nemalonūs kvapai. Paprastas stiklainis staiga tampa mažos namų „transformacijos“ vieta.
Paruošimas labai paprastas, tačiau svarbiausia – švara ir tikslumas
Pirmiausia reikia kruopščiai nuplauti kivio žieves, kad ant jų neliktų nešvarumų. Tuomet žieves supjaustykite mažesniais gabalėliais ir sudėkite į švarų stiklainį. Viską užpilkite baltuoju actu taip, kad nė viena žievelė neiškiltų virš skysčio paviršiaus. Stiklainį sandariai uždarykite ir padėkite į tamsesnę vietą, geriausia – vėsesnę. Maždaug po dviejų savaičių skystis įgauna stiprumo, tada belieka jį perkošti ir supilti į buteliuką ar talpą, iš kurios bus patogu naudoti kasdien.
Naminės valymo priemonės dažnai asocijuojasi su aštriu kvapu, kuris vargina nosį. Šiuo atveju situacija šiek tiek kitokia: actas ir toliau išlieka pagrindiniu ingredientu, tačiau kivio žievės sušvelnina jo aštrumą ir suteikia mišiniui natūralesnį „charakterį“. Tai ne parduotuvinis, kvepalais prisotintas produktas, o paprasta priemonė iš dviejų ingredientų ir kantrybės. Ji gali maloniai nustebinti valant stalviršius, įvairias talpas ar vietas, kurios greitai praranda gaivą.
Įdomiausia tai, kad šiai idėjai nereikia nei papildomų pirkinių, nei sudėtingų veiksmų: lieka žievės nuo vaisiaus, įpilama acto, o galiausiai gaunamas dalykas, kurį iš tiesų galima panaudoti praktiškai.

