Plautoji plautė (lot. Pulmonaria officinalis) – agurklinių šeimos daugiametis augalas, natūraliai paplitęs visoje Vidurio Europoje, todėl mūsų klimato sąlygomis puikiai auga. Iš pirmo žvilgsnio ji gali priminti nedidelę dilgėlę, tačiau su ja turi mažai bendro. Paprastai užauga iki 15–30 cm aukščio, o didžiausia puošmena – dekoratyvūs, dėmėti ir švelniais plaukeliais pasidengę lapai.
Plautiės žiedai nedideli, bet išskirtiniai. Jie pasirodo labai anksti – jau kovą – ir per sezoną keičia spalvą: iš pradžių būna rožiniai ar rausvai violetiniai, vėliau tampa melsvi. Toks virsmas vyksta dėl pH pokyčių žiedlapių ląstelėse. Augalo pavadinimas siejamas su dviem ryškiomis savybėmis – dėmėtais lapais ir medingais žiedais. Tai vienas ankstyviausių pavasario nektaro šaltinių, todėl plautę ypač mėgsta ankstyvieji apdulkintojai. Ji dar vadinama plautžole, nes žolininkystėje vertinama dėl atsikosėjimą lengvinančių savybių.
Plautiė laikoma idealia daugiamete gėle pavėsiui, nes natūraliai auga lapuočių miškuose. Kaip nedidelis augalas, ji prisitaikiusi vystytis prastesnio apšvietimo sąlygomis, todėl tinka sodinti po medžiais, krūmais ar prie šiaurinės pastatų sienos. Augalas visiškai atsparus šalčiui ir nereikalauja sudėtingos priežiūros, tad ypač tinka miško tipo sklypams, kuriuos lankome rečiau. Po žydėjimo išlieka patrauklūs dėmėti lapai, dažnai žaliuojantys iki vėlyvo rudens. Svarbu ir tai, kad plautę dažniausiai aplenkia šliužai.
Plautiės sodinimas
Dar vienas plautės privalumas – ji greitai prisitaiko naujoje vietoje. Pakanka pusiau pavėsingo ar pavėsingo kampelio, ji augs ir smėlingesnėje ar molingoje dirvoje. Vis dėlto geriausiai jaučiasi purioje, humusingoje žemėje, kurios reakcija silpnai rūgšti arba neutrali.
Plautię rekomenduojama sodinti pavasarį (kovą–balandį) arba vasaros pabaigoje (rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje). Tuo metu dirva paprastai būna natūraliai drėgnesnė, todėl augalas lengviau prigyja. Prieš sodinimą vietą verta išravėti, perkasti ir pagerinti humusu. Tarp augalų patartina palikti 25–30 cm tarpus, nes plautė greitai suformuoja didesnes kerų grupes ir vėliau plečiasi šakniastiebiais.
Plautiė turi negilią šaknų sistemą, todėl užtenka 5–7 cm gylio duobutės. Pasodinus šaknis užberkite žeme, lengvai prispauskite ir gausiai palaistykite. Pirmaisiais metais, kol augalas pilnai įsitvirtins, laistykite reguliariau. Mulčiavimas kompostu padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir palaiko humusingą dirvos struktūrą.
Kaip prižiūrėti plautę, kad ilgai žydėtų
Norint išlaikyti gausų plautės žydėjimą, svarbiausia – tinkama vieta. Pavėsyje ji atsiskleidžia geriausiai, o kaitrioje saulėje gali visai nežydėti arba suformuoti silpnus, išblukusius žiedus. Todėl gėlynuose ją verta sodinti aukštesnių augalų paunksmėje. Kaip ir daugeliui žydinčių augalų, plautė ilgiau žydi, jei reguliariai pašalinami nužydėję žiedynai – taip ji mažiau energijos skiria sėklų formavimui ir daugiau naujiems žiedams.
Žiedpumpurių ir žydėjimo metu augalą verta papildomai palepinti laistymu, nes tuo laikotarpiu jam reikia daugiausia drėgmės ir maisto medžiagų. Tačiau būtina stebėti dirvos drėgnumą: perlaistyta plautė gali pradėti skursti. Jei ji auga giliame pavėsyje, kartais laistyti beveik nereikia – užtenka gero mulčio sluoksnio, kuris sulaiko natūralią drėgmę.
Tręšti dažniausiai pakanka kartą per metus – pavasarį. Tinka kompleksinės trąšos žydintiems augalams su mažesniu azoto kiekiu. Iš natūralių priemonių gerai tinka kompostas ar humusas. Rudenį augalą patartina nukirpti maždaug 10 cm aukštyje – tai padeda saugiau peržiemoti ir sumažina grybelinių ligų riziką.
Kelerių metų plautės kerus galima atjauninti padalijant šaknų gumulą ir persodinant į kitą sodo vietą. Tai taip pat paprasčiausias šio augalo dauginimo būdas. Geriausia tai daryti anksti pavasarį arba vėlyvą rudenį. Tinkamai prižiūrima plautė paprastai gausiai žydi 2–3 mėnesius – nuo kovo iki gegužės.
