Visterija (glicinija) – įspūdingas vijoklinis augalas, kuris vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje pasipuošia ilgomis, kvapniomis violetinių atspalvių žiedų kekėmis. Tinkamai pasodinta ir prižiūrima ji gali užauginti iki 10 metrų ilgio ūglius, o žydėjimo metu dailiai apželdina pergoles, pavėsines, terasas, tvoras ar sienas.
Visterijos sodinimas: svarbiausios taisyklės
Geriausias metas sodinti visteriją – ruduo (nuo rugsėjo iki pirmųjų šalnų) arba ankstyvas pavasaris. Svarbu pasirinkti laiką, kai augalas yra ramybės būsenoje. Dažniausiai sodinimas pradedamas nuo jau užaugintų sodinukų. Galima auginti ir iš sėklų, tačiau tuomet žydėjimo gali tekti laukti kelerius metus.
Visterijai tinkamiausia derlinga, laidi dirva. Kasmet ją verta papildyti kompostu arba perpuvusiu mėšlu. Augalas geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna pakankamai šviesos ir šilumos.
Sodinant reikėtų iškasti duobę keliais centimetrais gilesnę ir platesnę nei šaknų gumulas. Duobės dugne patariama suformuoti apie 10 cm storio drenažo sluoksnį iš smulkaus žvyro arba stambesnio smėlio. Tuomet sodinuką atsargiai įstatykite į duobę ir užberkite lengva žeme. Ūglius nuo pat pradžių verta pririšti prie atramos.
Atrama visterijai turi būti itin tvirta – iš masyvios medienos arba metalo ir užtikrinti visišką stabilumą. Suaugusi visterija, pasiekusi pilną dydį, gali būti labai sunki: kai kurių azijinių rūšių vijokliai kartais sveria net kelias ar keliolika tonų.
Po pasodinimo visteriją reikia laistyti sausros laikotarpiais. Taip pat rekomenduojama ją genėti ankstyvą pavasarį, pašalinant apšalusius ir pažeistus ūglius. Vasaros pabaigoje, liepos–rugpjūčio sandūroje, galima išretinti senesnius ūglius, kad būtų vietos naujiems.
Įdomesnės visterijos veislės
Medelynuose galima rasti daug visterijos veislių. Jos skiriasi žiedynų išvaizda, augimo stiprumu, dydžiu ir ūglių ilgiu. Kadangi tai augalas, galintis užimti daug erdvės, veislę verta rinktis pagal sodo plotą ir numatytą vietą. Tarp įdomesnių variantų dažnai minimos šios:
Visterija floribunda Longissima Alba – Japonijos kilmės veislė, galinti užaugti iki 15 m. Ilgaamžė, pavasarį pražysta baltais žiedais, kurių kekės gali siekti iki 50 cm. Laikoma viena gražiausių baltai žydinčių visterijų.
Visterija floribunda Royal Purple – žydi labai anksti, dar prieš pasirodant lapams. Kvapnūs purpuriniai žiedai pasirodo gegužę, o žiedynai gali užaugti iki 45 cm ilgio.
Visterija floribunda Black Dragon – itin dekoratyvi veislė su įspūdingomis, svyrančiomis violetinių atspalvių žiedų kekėmis. Užauga apie 8–10 m ir gali gyventi net iki 100 metų.
Visterija sinensis Blue Dream – stiprus vijoklis, galintis pasiekti iki 15 m. Žiedai saldžiai kvepia, yra melsvai violetiniai, dažniausiai skleidžiasi gegužės–birželio sandūroje ir išsilaiko apie 3 savaites. Šiltą vasarą gali pakartoti žydėjimą rugpjūtį.
Visterija macrostachya Blue Moon – retesnė amerikietiška veislė, galinti ištverti iki –40 laipsnių Celsijaus šaltį. Žydi kiek vėliau nei kitos visterijos, todėl žiedai rečiau nukenčia nuo pavasarinių šalnų. Sezono metu neretai pražysta pakartotinai, tačiau tuomet žydėjimas būna kuklesnis.
Kodėl verta visteriją auginti sode?
Visterija labiausiai vertinama dėl ilgų ir įspūdingų žiedynų, kurie itin gražiai atrodo prie pergolių, pavėsinių ar terasų. Be to, tankūs ūgliai suteikia pavėsį ir privatumo, todėl augalas gali paslėpti mažiau estetiškas vietas: tvoras, mūrines sieneles ar pastatų sienas.
Vis dėlto reikia įvertinti, kad laikui bėgant visterija smarkiai išveši ir užauga didelė. Jei jos atrama tampa ūkinis pastatas ar namo siena, augalas gali pažeisti lietvamzdžius ar fasadą. Kiniškos visterijos paprastai būna kiek mažesnės nei japoniškos, todėl dažnai nereikalauja tokios masyvios atramos, tačiau stabilumas vis tiek būtinas.
Visterijos žiedai ne tik džiugina vaizdu, bet ir maloniai kvepia. Dėl to jie pritraukia naudingus apdulkintojus. Pasodinta tinkamoje vietoje visterija gali augti daugelį metų, o pasirinkus gerą vietą ir reguliariai genint – žydėti kasmet ir puošti namų aplinką dešimtmečiais.
