Lietuvos būsto rinka 2026 metais pasiekė naują etapą – kainos kyla taip greitai, kad vis daugiau žmonių nebespėja jų vytis. Nors dar neseniai kalbėta apie „lėtėjantį augimą“, naujausi duomenys rodo visai ką kita – rinka vėl įsibėgėja.
Per pastaruosius 12 mėnesių būsto kainos didmiesčiuose išaugo vidutiniškai apie 12,5 proc., o kai kur – dar daugiau. Tai reiškia, kad būstas brangsta beveik dvigubai greičiau nei atlyginimai.
Vilniuje situacija ypač įtempta. 2026 metų pradžioje vidutinė kvadratinio metro kaina jau siekia apie 2986 eurus, o kai kuriuose segmentuose – net virš 3900 eurų už kv. m.
Kaune kainų šuolis dar įspūdingesnis – per metus jos augo net apie 16,7 proc., o vidutinė kaina jau viršija 2100 eurų už kv. m, o naujesniuose projektuose gali šokti net iki 3000 eurų ir daugiau.
Ir tai dar ne viskas. Net mažesniuose miestuose kainos kyla dviženkliu tempu – apie 10–11 proc. per metus, o tai rodo, kad problema jau seniai neapsiriboja vien didmiesčiais.
Didžiausia problema – kainų ir pajamų atotrūkis. Kol atlyginimai auga maždaug 7–8 proc., būsto kainos kyla gerokai greičiau. Tai reiškia, kad įperkamumas mažėja – žmonėms reikia vis didesnių paskolų arba ilgesnių įsipareigojimų.
Prie to prisideda ir didelė paklausa. Nors sandorių skaičius kai kuriais mėnesiais šiek tiek mažėja, kainos nesustoja augti. Tai rodo, kad pardavėjai vis dar turi stiprias pozicijas, o pirkėjai – baimę, kad vėliau bus dar brangiau.
Situaciją dar labiau komplikuoja paskolos. Net ir stabilizuojantis palūkanoms, daugelis žmonių jau moka didesnes įmokas nei prieš kelerius metus. Tai reiškia, kad finansinis spaudimas didėja ne tik bandant įsigyti būstą, bet ir jau jį turint.
Galiausiai susidaro pavojingas scenarijus: kainos kyla, įperkamumas krenta, o žmonės vis tiek perka iš baimės, kad rytoj bus dar blogiau.
Ir būtent čia kyla pagrindinis klausimas – ar Lietuva artėja prie ribos, kai nuosavas būstas taps ne norma, o prabanga?
