Ieškantiems nereiklių gėlių: kosmėjos stebina paprastumu ir gausiu žydėjimu be didelės priežiūros
Kuo jų daugiau, tuo įspūdis sode ryškesnis. Kosmėjos – kiek primirštos, tačiau daugelio iš močiutės darželio prisimenamos gėlės. Jos retai serga ir gali puošti kiemą net iki vėlyvo rudens. Reikalavimų nedaug, svarbiausia – skirti joms pakankamai vietos.
Šios gėlės matomos iš tolo: dideli žiedai tarsi „pakimba“ ant plonų, lengvų stiebų. Ne veltui pavadinimas primena kosmosą – kuo didesnė jų grupė, tuo vaizdas efektingesnis. Ypač populiarios jos buvo sovietmečiu, kai dažnai žydėdavo prie namų ir sodybų.
Kosmėja plunksnalapė (Cosmos bipinnatus) priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Kai kur ji dar vadinama onėtka ar ponėtka.
Su pavadinimu siejama ir legenda: pasakojama, kad ispanų dvasininkai Meksikoje, misijų soduose, augino gėles, vadintas Cosmos, o šis vardas prigijo dėl tvarkingai išsidėsčiusių žiedlapių. Žodis „kosmos“ kildinamas iš graikų kalbos ir reiškia harmoniją bei tvarką visatoje. Į Europą kosmėjos atkeliavo XVIII a. pabaigoje, o platesnis jų išpopuliarėjimas prasidėjo maždaug po šimto metų.
Kosmėjos – vienmetės gėlės: per vieną sezoną jos sudygsta, pražysta ir nunyksta. Stiebai gali užaugti aukštesni nei 1 m, o žiedai siekia iki 10 cm skersmens. Žiedlapiai dažniausiai būna ryškių spalvų – rožiniai, alyviniai, balti ar violetiniai, o žiedo vidurys – geltonas.
Žydėjimas paprastai tęsiasi nuo liepos iki spalio, kol pasirodo pirmosios šalnos.
Kosmėjų sėklas į atvirą gruntą galima sėti balandį arba gegužę. Gražiausiai jos atrodo pasodintos grupėmis, tačiau gali būti auginamos ir pavieniui. Dėl savo aukščio kosmėjos puikiai papildo gėlynus, kuriuose auga kitų spalvų augalai, o ypač dailiai dera šalia flioksų ar rudbekijų.
Auginant kosmėjas svarbiausia – erdvė. Todėl jas verta sėti ar sodinti palei tvorą arba gėlyne, apsuptame vejos, kad augalai turėtų kur išsiskleisti.
Kosmėjos mėgsta saulėtas, nuo stipraus vėjo apsaugotas vietas. Dirvai jos nėra itin reiklios: derlingesnėje žemėje augs vešliau, o skurdesnėje gali pražysti vėliau ir sukrauti mažiau žiedų. Vis dėlto jos laikomos ištvermingomis ir lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų.
Nors kosmėjos gana atsparios ligoms, jas gali apgraužti šliužai, o kartais prireikia apsaugos ir nuo amarų.
Trumpalaikę sausrą kosmėjos pakelia neblogai, tačiau užsitęsus sausam laikotarpiui jas reikia laistyti. Rekomenduojama gausiai palaistyti maždaug kartą per savaitę. Trąšų dažniausiai neprireikia, bet jei dirva skurdi, žiedpumpurių formavimosi metu naudinga patręšti trąšomis, kuriose daugiau kalio ir fosforo.
