Krienai darže: svarbiausi patarimai sodininkams, kaip juos auginti, kad neperimtų visos lysvės

Krienus galima sodinti ankstyvą pavasarį, kai žemė atšyla ir tampa įdirbama – dažniausiai kovą arba balandį. Taip augalas spėja gerai įsišaknyti iki vasaros karščių. Kitas tinkamas metas – ruduo, kai dirva natūraliai drėgnesnė, o temperatūra pakankamai švelni, kad krienai suspėtų prisitaikyti iki žiemos. Svarbiausia vengti kraštutinių temperatūrų, nes tiek kaitra, tiek šaltis apsunkina įsišaknijimą.

Taisyklingas krienų sodinimas

Pasirinkus sodinimo laiką, būtina parinkti ir tinkamą vietą. Krienai geriausiai auga saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje, tačiau ilgalaikės kaitrios saulės reikėtų vengti. Dirva turėtų būti derlinga, humusinga, giliai supurenta ir laidi vandeniui. Optimalus pH – silpnai rūgštus, apie 5,5–6,5. Augalui patinka pastovi drėgmė, tačiau dirva neturi būti permirkusi. Palankiausia temperatūra augimui – apie 15–22 laipsnius šilumos.

Sodinukus galima pasiruošti iš subrendusio augalo: nuo pagrindinės šaknies atskiriamos šoninės šaknys. Rekomenduojama rinktis maždaug 1 cm storio ir 20–30 cm ilgio šaknų gabalėlius – tuomet naujas augalas turės daugiau „jėgų“ suformuoti stiprią pagrindinę šaknį. Rudenį paimti šaknų gabalėliai iki pavasario laikomi vėsioje patalpoje.

Sodinant šaknys dedamos į žemę įstrižai – jų viršutinė dalis turėtų likti maždaug 3 cm virš dirvos paviršiaus. Toks išdėstymas skatina tolygesnį augalo plitimą ir į šonus, ir gilyn. Dažniausiai sodinimo gylis būna apie 15 cm, o auginant vazone – maždaug 10–20 cm.

Taip pat svarbu laikytis atstumų: tarp augalų rekomenduojama palikti 50–60 cm, nes krienai sparčiai plečiasi ir užaugina didelius lapus. Pasodinus augalą reikia gausiai palaistyti. Kai pasirodo pirmieji lapai, pravartu krienus trumpam lengvai pridengti nuo saulės, kad jie palaipsniui priprastų prie sąlygų.

Kaip prižiūrėti krienus, kad šaknis būtų didelė ir sveika?

Krienams būtina nuolat šiek tiek drėgna dirva, todėl sausros metu gali prireikti papildomo laistymo. Vis dėlto persistengti nereikėtų – per daug vandens gali sukelti šaknų puvimą. Drėgmės trūkumas taip pat kenkia: šaknys vystosi silpniau, tampa plonesnės ir labiau sumedėjusios.

Ne mažiau svarbus ir tręšimas. Ruošiant vietą dar rudenį rekomenduojama įterpti komposto arba mėšlo. Pavasarį, kai augalas intensyviai auga, galima papildomai patręšti, geriausia – azoto turinčiais mišiniais.

Krienų priežiūroje itin reikšmingas reguliarus ravėjimas, ypač pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo. Jauni sodinukai prastai pakelia konkurenciją, o maisto medžiagų trūkumas gali pristabdyti jų augimą.

Piktžoles patogiausia kontroliuoti mulčiuojant dirvą. Organinio mulčio sluoksnis ne tik slopina nepageidaujamų augalų augimą, bet ir padeda ilgiau išlaikyti reikalingą drėgmę.

Taip pat verta pasirūpinti krienų plitimo kontrole. Tai labai ekspansyvus augalas, galintis užimti visą lysvę, nes lengvai dauginasi net iš mažo šaknies gabalėlio. Vienas praktiškų sprendimų – auginti dideliuose vazonuose (apie 60 cm skersmens ir maždaug 60 litrų talpos). Kita išeitis – įrengti fizines šaknų užtvaras, pavyzdžiui, iš tvirtos plėvelės ar kitų barjerų.