Archeologai nustebinti: garsusis Mohendžo Daro miestas gali būti daug senesnis nei manyta
Ar iki šiol neteisingai supratome vienos svarbiausių pasaulio civilizacijų ištakas? Nauji radiokarboniniai tyrimai ir atnaujintų kasinėjimų duomenys rodo, kad senovinis Mohendžo Daro miestas – vienas pagrindinių Indo slėnio civilizacijos centrų – gali būti gerokai senesnis, nei manyta anksčiau.
Grįžtanti mįslė: miestas, kuris staiga ištuštėjo
Naujausi duomenys leidžia manyti, kad vietos urbanizacijos pradžia galėjo siekti apie 3300 m. pr. m. e. Toks datavimas Mohendžo Daro pastatytų greta ankstyviausių senovės Egipto ir Mesopotamijos miestų, o kai kurių tyrėjų teigimu, netgi leidžia svarstyti, jog miestų raida Indijos subkontinente galėjo prasidėti anksčiau nei kitose tradiciškai įvardijamose civilizacijos „lopšio“ vietose.
Šie reikšmingi rezultatai – tarptautinės archeologų komandos darbo vaisius. 2025–2026 m. jie atnaujino kasinėjimus Sindho provincijoje Pakistane. Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė monumentalioms iš džiovintų plytų sumūrytoms sienoms, kurias dar XX a. viduryje aptiko britų archeologas Mortimeris Wheeleris. Tuomet manyta, kad tai buvo apsauginis statinys nuo potvynių, tačiau naujos analizės rodo, jog sienos greičiausiai priklausė gerokai sudėtingesnei urbanistinei sistemai.
Ypatingą vaidmenį suvaidino radiokarboninis datavimas, atliktas iš žemiausių sluoksnių paimtų mėginių pagrindu. Būtent šie tyrimai leidžia teigti, kad pirmieji gyvenvietės ir ankstyvų miesto struktūrų kūrimo etapai galėjo vykti maždaug 3300–2600 m. pr. m. e. Tai reikštų, kad Mohendžo Daro raida prasidėjo bent keliais šimtmečiais anksčiau, nei buvo manyta dar visai neseniai.
Ar Mohendžo Daro – vienas seniausių pasaulio miestų?
Nauji duomenys keičia ir patį miesto atsiradimo aiškinimą. Vietoj staigaus suklestėjimo brandžiojoje Indo slėnio civilizacijos stadijoje dabar vis dažniau kalbama apie ilgalaikę evoliuciją: nuo ankstyvos gyvenvietės iki pilnai išplanuoto miesto. Tai patvirtina keli sienų statybos etapai bei ankstesnės užstatymo žymės, aptiktos po vėlesniais statiniais.
Mohendžo Daro jau seniai laikomas vienu pažangiausių senovės miestų. Jis garsėja taisyklingu gatvių tinklu, išplėtota kanalizacijos sistema ir monumentalia architektūra. Skaičiuojama, kad klestėjimo laikotarpiu mieste galėjo gyventi iki maždaug 40 tūkst. žmonių, o pats miestas buvo vienas didžiausių bronzos amžiaus urbanistinių centrų.
Vis dėlto nauji atradimai leidžia daryti prielaidą, kad tokios pažangios miesto organizacijos šaknys yra gerokai senesnės. Tai gali reikšti, kad teks peržiūrėti ir pasaulinius civilizacijų raidos modelius, kurie ilgą laiką daugiausia rėmėsi Egiptu ir Mesopotamija kaip seniausiais urbanizacijos centrais.
Tyrėjai pabrėžia, kad tai – tik pradžia: didelė Mohendžo Daro dalis vis dar nėra ištirta, o tolesnės analizės gali atnešti naujų reikšmingų įžvalgų. Jei būsimi tyrimai patvirtins dabartines išvadas, Mohendžo Daro gali būti pripažintas vienu seniausių miestų centrų pasaulyje, iš esmės praplečiant mūsų supratimą apie civilizacijos pradžią ir organizuotų visuomenių vystymąsi.
Šaltinis: „Arab News“
