Rasta 3500 metų senumo fortifikacija: tvirtovė atskleidžia Egipto prekybos ir gynybos tinklą
Kasimo darbai Tell el-Charuba vietovėje archeologams atnešė itin reikšmingų rezultatų. Tyrėjai aptiko įrodymų, kad čia stovėjo didžiulė karinės paskirties tvirtovė, pastatyta maždaug prieš 3500 metų. Tai reiškia, jog kompleksas priskiriamas Naujosios karalystės laikotarpiui, tiksliau – faraono Totmeso I valdymo metams.
Totmeso I laikų fortifikacija
Tvirtovė buvo įrengta strategiškai svarbioje vietoje – prie senovinio karinio kelio, žinomo kaip Horo kelias. Šis maršrutas jungė Egiptą su Levanto regionu ir buvo viena svarbiausių senovės pasaulio susisiekimo arterijų. Bibliniame pasakojime minima, kad izraelitai, išeidami iš Egipto, šio kelio esą vengė, todėl radinys įgauna papildomą simbolinį kontekstą.
Tyrėjų aprašoma tvirtovė išsiskiria ir mastu, ir konstrukcijų sudėtingumu. Ji užėmė kelių tūkstančių kvadratinių metrų plotą ir buvo dalis platesnės gynybinės sistemos, skirtos saugoti rytinę Egipto sieną. Archeologai atidengė masyvių gynybinių sienų fragmentus, tarp jų – daugiau kaip 100 metrų ilgio atkarpą, taip pat monumentalius įėjimo vartus ir net vienuolika sargybos bokštų, stiprinusių visą kompleksą.
Tvirtovės viduje rasti objektai leidžia geriau suprasti kasdienį ten tarnavusių karių gyvenimą. Aptikti gyvenamųjų patalpų, sandėlių ir kiemų likučiai rodo, kad tai buvo pilnai veikianti karinė bazė, galėjusi išlaikyti gausų garnizoną. Mokslininkų vertinimu, joje galėjo būti dislokuoti net keli šimtai karių, kurie ne tik gynė sieną, bet ir kontroliavo prekybos bei susisiekimo judėjimą regione.
Radiniai, siejami su bibliniu eksodu
Vienas įdomiausių atradimų – krosnių liekanos ir suakmenėjusios tešlos fragmentai. Tokie radiniai suteikia progą pažvelgti į kasdienybę: tvirtovėje buvo ruošiami valgiai, kaupiamos maisto atsargos ir organizuojamas kariuomenės aprūpinimas.
Vietovėje aptikta ir daugiau artefaktų, įskaitant keramiką bei daiktus, pažymėtus Totmeso I vardu – tai leidžia tiksliau datuoti statinį. Be to, archeologai rado vulkaninių uolienų fragmentų, kurie, tikėtina, buvo atgabenti iš Egėjo jūros apylinkių. Tai rodo plačius Egipto prekybinius ryšius ir patvirtina, kad šis kelias buvo svarbus mainų koridorius tarp skirtingų senovės pasaulio regionų.
Mokslininkai pabrėžia, kad ši tvirtovė buvo dalis didesnio įtvirtinimų tinklo, išsidėsčiusio palei šiaurinį Sinajų. Tokia sistema buvo skirta ne vien sienų apsaugai – ji taip pat užtikrino prekybos kelių saugumą ir sudarė sąlygas greitam kariuomenės judėjimui. Tyrėjų vertinimu, naujasis atradimas suteikia papildomų duomenų apie aukštą senovės Egipto karinės organizacijos lygį ir gebėjimą kontroliuoti teritorijas už Nilo slėnio ribų.
Šaltiniai: „Arkeonews“, „Smithsonian Magazine“.
