Medus praranda savybes greičiau nei manote: bitininko patarimas, kaip išsaugoti jo kokybę ilgiau
Medus – ne tik natūralus saldiklis, bet ir produktas, vertinamas dėl naudingų savybių. Jame yra fermentų, antioksidantų, taip pat junginių, pasižyminčių antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Reguliariai vartojamas medus gali padėti stiprinti imunitetą, švelninti peršalimo simptomus ir palankiai veikti virškinimo sistemą. Be to, jis suteikia greitai pasisavinamos energijos, todėl jį dažnai renkasi fiziškai aktyvūs žmonės.
Vis dėlto daugelyje namų medaus stiklainis atsiduria virtuvės spintelėje šalia orkaitės arba stovi ant stalviršio tiesioginiuose saulės spinduliuose. Nors taip patogu, bitininkas iš Wąchocko įspėja – tai viena blogiausių vietų laikyti medų. Netinkamos laikymo sąlygos gali lemti, kad jis praras dalį vertingų savybių.
Daugelis medų laiko ten, kur patogiausia – spintelėje virš stalviršio, šalia dujinės viryklės, kaitlentės ar virš orkaitės. Atrodo praktiška: norisi greitai pasaldinti arbatą ar rytinę košę. Tačiau, pasak bitininko, tokie įpročiai medui kenkia labiausiai.
Medus yra ypač jautrus temperatūros svyravimams ir drėgmei. Laikant jį šalia šilumos šaltinių, greitai nukenčia jo fermentinė struktūra. Kai stiklainis stovi prie veikiančios orkaitės ar virdulio, temperatūra jo viduje gali sparčiai kilti, o tai blogina produkto kokybę.
Wąchocko ekspertas Wojciech Margowniczy atkreipia dėmesį į istorinį kontekstą: anksčiau rekomendacijos medų laikyti kambario temperatūroje atsirado tada, kai namuose retai būdavo šilčiau nei 18 laipsnių. Šiandien, moderniuose būstuose su sandariais langais, virtuvėse dažnai laikosi apie 23–25 laipsnių temperatūra, o tai medui jau nėra palanku.
Kai medus nuolat šildomas aplinkos, jame gali vykti nepageidaujamos cheminės reakcijos. Vienas didžiausių kokybės priešų – hidroksimetilfurfuralas (HMF), kuris susidaro šilumai veikiant paprastuosius cukrus.
Nedideli HMF kiekiai meduje gali būti natūraliai, tačiau didesnė koncentracija smarkiai sumažina produkto vertę: vietoje natūralaus produkto jis tampa tik „tuščiu“ saldikliu. Be to, perteklinis šios medžiagos kiekis laikomas potencialiai žalingu žmogaus organizmui.
Problemų kyla ne tik dėl šilumos. Kita dažna klaida – medaus laikymas ten, kur jis veikiamas vandens garų ir saulės šviesos. Jei stiklainis paliekamas neprisuktas ant stalviršio, medus dėl higroskopinių savybių ima sugerti drėgmę iš oro, o virtuvėje jos netrūksta. Tai gali paskatinti fermentaciją: medus pradeda „gazotis“, viršuje atsiranda putų, skonis tampa rūgštokas. Toks produktas jau netinka vartoti.
Norint, kad medus išliktų kokybiškas ilgus mėnesius, verta pakeisti laikymo įpročius. Wojciech Margowniczy pataria pamiršti pakabinamas virtuvės spinteles, ypač esančias arti gartraukio ar šilumos šaltinių.
Tinkamiausios sąlygos medui – vėsi ir tamsi vieta: sandėliukas, vėsi rūsys arba net apatinė šaldytuvo lentyna. Nors šaldytuve medus gali greičiau kristalizuotis (tai natūralus procesas, dažnai rodantis gerą kokybę), kai kurioms rūšims toks laikymas netgi yra rekomenduojamas.
Ypač atidūs turėtų būti tie, kurie turi rapsų, ankstyvo derliaus daugiarūšio ar rykštenių medaus. Šios rūšys paprastai turi daugiau vandens ir šilumoje greičiau fermentuojasi, todėl šaldytuvas joms gali būti saugiausia vieta.
Taip pat svarbi higiena: nereikėtų medaus kabinti tuo pačiu šaukšteliu, kuris ką tik buvo naudotas jogurtui ar turėjo kontaktą su seilėmis. Taip į stiklainį patenka bakterijų ir mielių, kurios gali greitai sugadinti visą produktą.
