Levandų genėjimas ir tręšimas balandį: du darbai, be kurių nebus gausaus žydėjimo
Vešli ir gausiai žydinti levanda – daugelio sodų puošmena, kuri sukuria tikrą Provanso nuotaiką. Šis augalas mėgsta saulėtas, sausas vietas, o tinkamai prižiūrimas gali užaugti net iki 150 cm, džiugindamas ryškiais žiedais ir intensyviu aromatu. Kad sezono metu levanda atrodytų nepriekaištingai, svarbiausia pasirūpinti ja ankstyvą pavasarį.
Pirmasis būtinas darbas – pavasarinis genėjimas po žiemos. Dažniausiai jis atliekamas nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio, tačiau tikslų laiką geriausia rinktis pagal tai, kada augalas pradeda vegetuoti. Per anksti patrumpinti ūgliai gali nukentėti nuo vėlyvų šalnų. Taip pat neverta skubėti, jei levanda dar neišleidusi pakankamai naujų ūglių.
Balandžio genėjimo tikslas – pašalinti pažeistas, nulūžusias, sergančias ar nušalusias šakeles. Sveikus ūglius rekomenduojama sutrumpinti maždaug trečdaliu jų aukščio. Genint svarbu nepažeisti sumedėjusių stiebų – jų stipriai kirpti nereikėtų.
Tinkamai atliktas genėjimas skatina levandą leisti naujus ūglius ir padeda pasiekti gausesnį žydėjimą viso sezono metu.
Antrasis svarbus balandžio darbas – pirmasis pavasarinis tręšimas. Levandai tinka žydintiems augalams skirtos kompleksinės trąšos. Taip pat galima rinktis natūralesnius sprendimus, pavyzdžiui, kompostą, medžio pelenus ar kalcio sulfato turinčias priemones.
Renkantis trąšas verta atkreipti dėmesį į sudėtį: jose neturėtų būti per daug azoto, o pirmenybę geriau teikti kalio ir fosforo gausioms priemonėms. Tręšiant svarbu nepersistengti – geriau, kad maistinės medžiagos į dirvą išsiskirtų palaipsniui, todėl gali tikti granuliuotos trąšos.
Kaip natūrali trąša gali pasitarnauti ir banano žievė: ją išdžiovinus bei sumalus, miltelius galima pabarstyti aplink levandą.
Levanda geriausiai auga sausoje, smėlingoje dirvoje. Pavasarį, ypač jei žemė stipriai išdžiūvusi, gali prireikti papildomo laistymo. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad šis augalas nemėgsta perteklinės drėgmės, todėl laistyti reikėtų saikingai.
