Anemonai nuo pavasario iki rudens: sodininkų patarimai, kaip pasirinkti ir sėkmingai auginti
Anemonai (lot. Anemone) – daugiamečiai augalai, tačiau skirtingos jų rūšys gali atrodyti ir augti visai nevienodai. Vieni pražysta anksti pavasarį ir sudaro žemus, švelnius kilimus, kiti vasarą ar rudenį iškelia aukštesnius žiedynstiebius ir tampa ryškiu gėlyno akcentu. Dėl šios įvairovės anemonai tinka ir natūralistiniams želdynams, ir klasikiniams gėlynams, taip pat auginimui vazonuose.
Pavasariniai anemonai dažniausiai būna žemesni, subtilūs, lengvai „įsilieja“ į gamtiškas kompozicijas. Jie neretai suformuoja tankesnius sąžalynus ir ypač gražiai atrodo po lapuočiais medžiais, kol laja dar nesutankėjusi. Tuo metu vasariniai ir rudeniniai anemonai paprastai yra stambesni: užaugina aukštesnius stiebus, didesnius žiedus ir puikiai dera su dekoratyvinėmis žolėmis, melsvėmis ar alūnėmis.
Dar vienas didelis šių augalų privalumas – spalvų gausa. Priklausomai nuo veislės, galima rasti baltų, rausvų, raudonų, violetinių, melsvų ar net dvispalvių žiedų. Be to, būna tiek paprastų, tiek pilnavidurių formų, todėl anemonai greitai nepabosta.
Anemonų rūšys ir veislės
Patogiausia anemonus skirstyti pagal žydėjimo laiką. Nuo jo dažnai priklauso ir sodinimo metas, ir vietos parinkimas, ir priežiūros niuansai.
Pavasariniai anemonai. Vienas populiariausių – šilinis anemonas. Tai žemas, lengvas, natūralaus įspūdžio augalas, gerai augantis pusiau pavėsyje. Itin gražiai atrodo po medžiais bei krūmais. Panašiai auginami ir geltonžiedžiai anemonai, taip pat miškinių anemonų formos, kurios išsiskiria didesniais, įspūdingesniais žiedais.
Labiau dekoratyvinėms kompozicijoms dažnai pasirenkamas vainikinis anemonas. Jis vertinamas dėl ryškių spalvų ir elegantiškų žiedų, tinka tiek gėlynams, tiek auginimui vazonuose. Tai geras pasirinkimas norint ryškesnio spalvinio efekto.
Rudeniniai anemonai. Vasaros pabaigoje ir rudenį dažniausiai žydi japoniniai bei hibridiniai anemonai. Jie aukštesni, puošnūs, dekoratyvūs ir gali žydėti ilgai. Šie augalai suteikia gėlynui lengvumo tuo metu, kai daugelis kitų daugiamečių augalų jau ima prarasti dekoratyvumą.
Kokios sąlygos anemonams tinkamiausios?
Vieno universalaus reikalavimų rinkinio nėra – daug kas priklauso nuo rūšies. Vis dėlto bendrai galima išskirti kelias svarbiausias taisykles:
Anemonams paprastai patinka derlinga, lengvesnė ir pralaidi dirva, kuri vis dėlto per greitai neišdžiūsta.
Dirvai naudinga būti papildytai kompostu. Svarbu, kad žemė nebūtų sunki ir nuolat šlapia – tuomet didėja požeminių dalių puvinio rizika.
Per sausa vieta taip pat netinka, ypač vasarą.
Miškinės ir pavasarinės rūšys geriau jaučiasi pusiau pavėsyje arba vietose, kur šviesa išsklaidyta. Labiau dekoratyvios, ypač gumbasvogūninės formos, dažniausiai geriau žydi saulėtesnėse arba lengvai priedangotose vietose. Rudeniniai anemonai mėgsta šviesą, tačiau jiems svarbi užuovėja ir apsauga nuo stipraus vėjo.
Jei sodinami gumbai, prieš tai verta juos kelias valandas pamirkyti drungname vandenyje – taip augalai greičiau „pabunda“ ir lengviau prigyja. Dažniausiai gumbai sodinami kelių centimetrų gylyje, paliekant tarpus, kad augalai turėtų vietos plėstis. Įspūdingiausiai anemonai atrodo pasodinti grupėmis, o ne pavieniui.
Priežiūra ir žiemojimas
Anemonų priežiūra nėra sudėtinga. Svarbiausia – po pasodinimo reguliariai laistyti ir palaikyti tolygią, vidutinę dirvos drėgmę. Tai nereiškia nuolatinio „perlaistymo“, tačiau dirva neturėtų visiškai perdžiūti.
Vazonuose auginami anemonai reikalauja daugiau dėmesio, nes substratas greičiau praranda drėgmę. Tokiu atveju verta rinktis universalią žemę, praturtintą kompostu, ir įmaišyti purinančios medžiagos, kad vanduo neužsistovėtų.
Augimo ir žydėjimo metu anemonai palankiai reaguoja į papildomą maitinimą. Augant grunte dažnai pakanka komposto sluoksnio arba saikingo tręšimo žydintiems augalams skirta trąša. Vazonuose tręšti reikia reguliariau, nes maisto medžiagos greičiau išsiplauna.
Žiemojimas priklauso nuo rūšies. Dalis anemonų gerai peržiemoja grunte, ypač jei auga tinkamoje vietoje ir yra lengvai pridengti mulčiu. Jaunus augalus verta apsaugoti lapais, žieve ar eglišakėmis. Gumbasvogūniniai anemonai yra jautresni: šaltesniuose regionuose juos neretai iškasa, o žiemą laiko sausoje, vėsioje vietoje, pavyzdžiui, smėlyje ar durpėse.
Kur naudoti anemonus?
Anemonai suteikia daug galimybių kuriant sodo kompozicijas:
Žemesnės veislės puikiai tinka gėlynų pakraščiams, miško tipo sodams ir vietoms po lapuočiais medžiais. Jos ypač gražiai atrodo, kai gali sudaryti didesnę spalvinę „dėmę“.
Aukštesnes veisles verta sodinti daugiamečių augalų gėlynuose. Jos gražiai dera su melsvėmis, alūnėmis, burbuliais, dekoratyvinėmis žolėmis ir paparčiais, suteikia kompozicijoms lengvumo ir prailgina gėlyno dekoratyvumą sezono pabaigoje.
Anemonai taip pat tinka sodinti prie vandens telkinių, alpinariumuose ar vazonuose terasoje ir balkone. Auginant induose patogu tai, kad augalus galima pernešti ir lengvai keisti sezonines kompozicijas.
Dalis veislių puikiai tinka ir skynimui: jų žiedai efektingi, tačiau išlaiko lengvą, natūralų įspūdį, todėl dera laisvo stiliaus puokštėse.
