Mulčiavimas ne visada naudingas: svarbiausi patarimai, kaip išvengti problemų vejoje
Mulčiavimas šiandien laikomas moderniu būdu prižiūrėti tiek reguliariai šienaujamas, tiek apleistas vejas. Tačiau netinkamai taikoma ši technologija gali atnešti daugiau bėdų nei naudos.
Mulčiavimo praktika plačiau paplito praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai rinkoje atsirado vejapjovės su mulčiavimo pleištais. Netrukus, siekiant patogiau tvarkytis su labai aukšta žole, buvo sukurti ir specialūs įrenginiai su uždaru korpusu, galintys žolę susmulkinti į labai smulkius gabalėlius.
Kuriant mulčiavimo techniką akcentuota ekologinė nauda: susmulkinta žolė palaipsniui suyra ir natūraliai patręšia veją. Vis dėlto, jei mulčiuojate aukštą ar itin tankų žolyną, mulčiavimą reikėtų atlikti dviem etapais. Taip žolė geriau susmulkinama, o ir su irimu paprastai nekyla problemų.
Prieš pradedant visada įvertinkite vejos būklę. Jei veja reta, mulčiuoti nerekomenduojama – nupjautą žolę geriau surinkti ir išvežti į kompostą, kur, sumaišyta su žeme, ji be vargo suirs. Mulčiuojant retą veją ilgainiui gali pakisti augalų sudėtis: pradės vyrauti piktžolės, o rūgštesnėje dirvoje gali įsiveisti samanos.
Pirmoji žolė dažniausiai smarkiau suauga iki gegužės pabaigos. Būtent po pirmojo šienavimo nupjautos masės paprastai būna labai daug, todėl ją verta surinkti – palikta mulčio pavidalu ji gali irti lėtai arba net pradėti pūti. Tankiose vejose verta kaitalioti įprastą šienavimą su mulčiavimu.
Jei vejoje lieka didesnės, nepakankamai susmulkintos žolės krūvelės, jos gali pradėti pūti, o tose vietose atsiras negražių plikų plotų. Be to, tokiose krūvelėse mėgsta slėptis šliužai, kurie naktimis gali patraukti į daržą ir pridaryti žalos.
Pakartotinį mulčiavimą atlikite ne anksčiau kaip po trijų dienų nuo pirmojo. Nustatykite mažesnį pjovimo aukštį ir dar kartą pervažiuokite visą plotą – taip pašalinsite likusias žolės sankaupas, o veja atrodys tvarkingiau.
Prižiūrimuose, dekoratyviuose trávnikuose mulčiuokite ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Geriausia tai daryti dar prieš prasidedant karštoms dienoms: mulčias padeda išlaikyti drėgmę dirvoje ir sumažina išdžiūvimo riziką. Per dažnas mulčiavimas nėra palankus, nes gali formuotis veltinis sluoksnis, trukdantis vandeniui, orui ir maisto medžiagoms pasiekti šaknis. Tokiu atveju prireikia aeravimo – vadinamojo vertikalaus pjūvio (vertikutavimo), atliekamo specialiu įrenginiu.
Mažiau prižiūrimoms vejoms, jei jų aukštis ir tankumas tinkami, mulčiavimas paprastai nekenkia: po procedūros žolynas gali sutankėti ir pavasarį gausiau žydėti. Vietos, kur mulčiavimas beveik visada tinka, yra šlaitai, pakelės grioviai ar miško medelynai – ten piktžolės yra įprastas reiškinys, o šienaujama galinga technika dažniausiai iki 3 kartų per metus.
Mulčiavimui galima rinktis įvairią techniką. Bazinės benzininės vejapjovės su surinkimo krepšiu ir mulčiavimo pleištu yra pigiausias sprendimas. Specializuoti mulčiuotuvai su keičiamais priedais, skirti ir aukštai žolei, kainuoja maždaug dvigubai daugiau. Tuo tarpu tvirti, vienos paskirties mulčiuotuvai sudėtingam reljefui paprastai yra dar brangesni. Mėgėjams sodininkams patogus sprendimas – modulinės sistemos, kai vienas variklio blokas gali sukti kelis skirtingus įrankius, tačiau tokiu atveju reikia įvertinti didesnę pradinę investiciją, priklausančią nuo pasirinktų priedų.
