Ko lietuviai bijo labiausiai? Daugiau nei pusė įvardijo tai, kas gali šokiruoti ir paliesti kiekvieną

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena su gana aiškiomis ir labai žemiškomis baimėmis. Naujausia apklausa atskleidžia, kad žmones labiausiai neramina sveikatos praradimas ir galimybė netekti namų. Tokie rezultatai leidžia geriau suprasti, kas iš tikrųjų kelia didžiausią nerimą kasdienybėje.

Tyrimas taip pat parodo įdomų kontrastą tarp baimių ir noro padėti kitiems. Nors kai kurios situacijos kelia stiprų nerimą, pagalbos ranką žmonės linkę tiesti ne visiems vienodai. Tai atskleidžia ne tik empatiją, bet ir tam tikras visuomenės nuostatas.

Šie duomenys leidžia pažvelgti į visuomenę kiek giliau – ne vien per statistiką, bet ir per žmonių pasirinkimus. Kas kelia didžiausią baimę, nebūtinai tampa prioritetu padėti. Būtent ši skirtis ir yra viena įdomiausių tyrimo detalių.

Didžiausios baimės Lietuvoje

Apklausos duomenimis, 54 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų labiausiai bijo sunkios ligos. Vos vienu procentiniu punktu mažiau – 53 proc. – nerimauja dėl galimybės tapti benamiais. Tai rodo, kad fizinis saugumas ir stabilumas išlieka svarbiausiais žmonių prioritetais.

Kitos baimės pasiskirsto kiek tolygiau. 41 proc. respondentų teigė nenorintys atsidurti žmogaus su negalia situacijoje. Tuo metu 33 proc. išreiškė baimę tapti karo pabėgėliais, o 26 proc. nerimauja dėl priklausomybių nuo psichoaktyvių medžiagų ar lošimų.

Kam žmonės labiausiai linkę padėti?

Įdomu tai, kad didžiausią pagalbos pasirengimą žmonės rodo ligoniams. Net 52 proc. apklaustųjų nurodė, kad padėtų būtent jiems. Antroje vietoje – žmonės su negalia, kuriems padėti pasiruošę 41 proc. respondentų.

Mažiau palaikymo sulaukia kitos grupės. Karo pabėgėliams padėtų 28 proc., benamiams – 26 proc., o vyresnio amžiaus žmonėms – 24 proc. Vienišiems asmenims pagalbą suteiktų dar mažiau – tik 18 proc.

Ryškūs skirtumai požiūryje

Vienas ryškiausių tyrimo aspektų – požiūris į priklausomybių turinčius žmones. Nors jų situacijos baiminasi kas ketvirtas gyventojas, padėti jiems pasirengę vos 7 proc. Tai rodo gana didelį atotrūkį tarp baimės ir empatijos.

Dar mažesnis palaikymas tenka nelegaliems migrantams – jiems padėti nurodė tik 2 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 3 proc. respondentų apskritai teigė, kad nepadėtų niekam. Tokie skaičiai atskleidžia gana griežtas nuostatas kai kurių grupių atžvilgiu.

Paramos įpročiai

Paklausus apie realią paramą, rezultatai taip pat įdomūs. Po 26 proc. respondentų teigė jau rėmę ligonius ir karo pabėgėlius. Senjorams paramą skyrė 19 proc., o benamiams ir žmonėms su negalia – po 17 proc.

Mažiausiai paramos sulaukia priklausomybių turintys asmenys – jiems padėjo tik 5 proc. gyventojų. Nelegaliems migrantams paramą skyrė vos 1 proc. Tuo metu beveik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas, tai yra 23 proc., nurodė niekada neskyręs paramos niekam.

Kaip atliktas tyrimas?

Apklausą „Kieno kailyje labiausiai nenorėtum atsidurti“ Lietuvos Carito užsakymu atliko „Baltijos tyrimai/The Gallup Organization“. Tyrimas vyko 2026 metų vasario 19 – kovo 2 dienomis. Jame dalyvavo reprezentatyvi suaugusių Lietuvos gyventojų imtis.

Šie rezultatai leidžia susidaryti gana aiškų vaizdą apie visuomenės nuotaikas. Jie atskleidžia ne tik baimes, bet ir tai, kaip žmonės reaguoja į kitų sunkumus. Tokia informacija gali būti svarbi planuojant socialinę politiką ir pagalbos iniciatyvas.