Kodėl prireikė skubaus posėdžio? Latvijos premjerė sušaukia ministrus dėl „airBaltic“ padėties
Latvijoje bręsta sprendimai, kurie gali turėti tiesioginę įtaką šalies aviacijos sektoriui ir visai ekonomikai. Ministrė pirmininkė Evika Silina nusprendė skubiai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir sušaukė neeilinį vyriausybės posėdį. Tai rodo, kad spaudimas šiam sektoriui pastaruoju metu ženkliai išaugo.
Didžiausią nerimą kelia išoriniai veiksniai, kurie daro įtaką ne tik oro linijoms, bet ir platesniam verslo laukui. Augančios degalų kainos bei geopolitinė įtampa jau paliečia ir Baltijos šalis. Todėl sprendimų ieškoma greitai ir koordinuotai.
Ši situacija išryškina, kaip globalūs procesai tiesiogiai veikia regionines bendroves. Nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ atsidūrė dėmesio centre, nes jos veikla glaudžiai susijusi su šiais pokyčiais. Todėl valdžia siekia užtikrinti stabilumą dar prieš galimus didesnius iššūkius.
Neeilinis posėdis ir jo priežastys
Premjerė Evika Silina pranešė, kad sprendimą sušaukti posėdį lėmė verslo organizacijų ir ministerijų pateikta informacija. Joje akcentuojamas augantis Artimųjų Rytų konflikto poveikis degalų kainoms. Tai tiesiogiai didina aviacijos sektoriaus sąnaudas.
Pasak premjerės, dabartinė geopolitinė situacija reikalauja greitų sprendimų. Pagrindinis tikslas – užtikrinti sektoriaus veiklos tęstinumą. Posėdis suplanuotas pirmadienį, penkioliktą valandą.
„airBaltic“ finansiniai iššūkiai
Susisiekimo ministerija nurodo, kad „airBaltic“ patiria didelį spaudimą dėl augančių sąnaudų. Tam įtakos turi ne tik degalų kainos, bet ir kai kurių maršrutų stabdymas. Dėl šių priežasčių bendrovei reikalinga 30 milijonų eurų paskolos garantija.
Ši suma turėtų padėti užtikrinti stabilų veiklos tęstinumą iki naujo verslo plano įgyvendinimo. Tačiau sprendimas kol kas stringa politiniame lygmenyje. Parlamento komitetas jam nepritarė ir planuoja klausimą svarstyti dar kartą.
Finansiniai rezultatai ir veiklos rodikliai
Nepaisant iššūkių, bendrovės finansiniai rezultatai rodo tam tikrą stabilizaciją. Praėjusiais metais „airBaltic“ patyrė daugiau nei 44 milijonų eurų nuostolį, kuris buvo 2,7 karto mažesnis nei ankstesniais metais. Tai rodo tam tikrą situacijos gerėjimą.
Tuo pačiu metu bendrovės apyvarta išaugo iki daugiau nei 779 milijonų eurų. Keleivių skaičius taip pat šiek tiek padidėjo ir siekė 5,2 milijono. Nors augimas nėra didelis, jis rodo, kad paklausa išlieka.
Akcininkai ir investicijos
Šiuo metu didžiausią „airBaltic“ akcijų dalį valdo Latvijos valstybė – daugiau nei 88 proc. Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ turi 10 proc. akcijų. Likusi dalis priklauso smulkesniems investuotojams.
Anksčiau buvo planuojamas viešas akcijų siūlymas, tačiau jis sustabdytas dėl rinkos sąlygų. Bendrovė šiuo metu šio varianto nelaiko realiu finansavimo šaltiniu artimiausiu laikotarpiu. Tai verčia ieškoti kitų sprendimų.
Ateities iššūkiai ir planai
Prognozuojama, kad 2026 metais „airBaltic“ susidurs su neigiamu pinigų srautu. Dėl to gali prireikti papildomos 100–150 milijonų eurų investicijos. Tai būtina siekiant užtikrinti veiklą žiemos sezonu.
Susisiekimo ministras Atis Svinka pabrėžė, kad kapitalo pritraukimas gali vykti įvairiais būdais. Bendrovei suteikta daugiau laisvės ieškoti sprendimų finansų rinkose. Pagrindinis tikslas – mažinti sąnaudas ir užtikrinti ilgalaikį stabilumą.
