Lobis, išgulėjęs daugiau nei tūkstantį metų: VI–VII a. monetos ir jų istorinis kontekstas

Archeologai skelbia apie itin reikšmingą radinį – aptiktą brangenybių lobį, kurio analizė atvėrė naujų detalių apie vieną audringiausių Bizantijos imperijos istorijos laikotarpių. Ypač stebina tai, kad lobis daugiau nei tūkstantį metų išgulėjo toje pačioje vietoje, beveik nepaliestas.

Pasak mokslininkų, radinį sudaro dešimtys auksinių monetų, daugiausia solidų – pagrindinės Bizantijos valiutos. Šios monetos buvo kaldinamos iš beveik gryno aukso. Dalis jų išliko puikios būklės, todėl tyrėjai gali tiksliai nustatyti jų kilmę ir datą. Monetos datuojamos VI–VII amžiais ir siejamos su kelių iš eilės valdžiusių imperatorių laikais, o tai leidžia manyti, kad turtas buvo kaupiamas ilgą laiką, o ne sukauptas vienu kartu.

Skubotas slėpimas ir bėgimas nuo karo – viena realiausių versijų

Ne mažiau intriguoja tai, kaip lobis buvo paslėptas. Ant dalies monetų aptikta mikroskopinių audinio fragmentų, todėl spėjama, kad jos buvo laikomos maišelyje arba suvyniotos į medžiagą, o vėliau skubiai paslėptos. Archeologai monetas rado plyšyje tarp mūrų – tokia vieta dažnai pasirenkama tada, kai veikiama skubotai ir jaučiant tiesioginę grėsmę.

Istorinis kontekstas paaiškina, kodėl kas nors galėjo paslėpti tokį didelį turtą ir niekada jo nebeatgauti. VII amžius Bizantijos imperijai buvo ypač nestabilus: šalį alino karai, iš pradžių – su Sasanidų dinastijos Persija, vėliau – su sparčiai stiprėjusiomis arabų pajėgomis.

Šie konfliktai niokojo miestus ir regionus: kai kurios gyvenvietės buvo apleistos, kitos – sunaikintos. Tokie mūšiai kaip 636 metų susirėmimas prie Jarmuko upės iš esmės užbaigė Bizantijos viešpatavimą didelėse Artimųjų Rytų teritorijose ir ilgam pakeitė jėgų pusiausvyrą.

Dėl to tyrėjai mano, kad lobio savininkai – galbūt turtinga šeima, pirkliai ar valdininkai – brangenybes paslėpė artėjant pavojui. Tikėtina, kad jie planavo sugrįžti, kai grėsmė praeis, tačiau įvykiai susiklostė kitaip: karas, mirtis ar priverstinė migracija galėjo lemti, kad lobis liko nepaliestas dar apie 1400 metų.

Monetos kaip laiko kapsulė

Po daugiau nei tūkstančio metų iškelti auksiniai pinigai tapo savotiška laiko kapsule, atskleidžiančia Viduržemio jūros regiono pasaulio virsmą. Nors Bizantijos imperija išliko, ji neteko didelės dalies teritorijų ir buvo priversta persitvarkyti politiškai bei kariškai. Tuo pat metu ant senųjų struktūrų griuvėsių formavosi nauji dariniai, vėliau nulėmę viduramžių Europos ir Artimųjų Rytų raidą.

Šaltinis: „Arkeoloji Sanat“