Tai gali būti rimčiau nei atrodo: Ispanijos sprendimai Estijos parlamentaro vadinami pavojingais NATO
Įtampa NATO viduje – tema, kuri dažniausiai lieka tarp eilučių, bet šįkart viskas pasakyta gana atvirai. Estijos signalas Ispanijai skamba ne kaip diplomatinė pastaba, o kaip rimtas įspėjimas.
Kai viena iš didžiausių Europos valstybių pradeda žaisti pagal savo taisykles, mažesnės šalys ima jaustis nesaugiai. Ypač tos, kurios yra arčiausiai Rusijos.
Ir čia klausimas tampa paprastas – ar NATO iš tiesų veikia kaip vieningas blokas?
Estija kelia klausimus: ar visi sąjungininkai žaidžia vienoje komandoje?
Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas nevynioja žodžių į vatą. Jo vertinimu, Ispanijos veiksmai kelia realų nerimą dėl Aljanso vienybės.
Pirmas signalas – gynybos finansavimas. NATO viduje vis garsiau kalbama apie didesnes išlaidas, net iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau Madridas šiai idėjai priešinasi.
Tai nėra tik skaičiai. Baltijos šalims tai reiškia labai konkretų dalyką – kiek rimtai partneriai vertina bendrą saugumą.
Karinės bazės ir sprendimai, kurie stebina
Dar daugiau klausimų kelia Ispanijos sprendimas neleisti JAV naudotis savo bazėmis operacijoms prieš Iraną. Toks žingsnis NATO kontekste atrodo neįprastai.
Iš vienos pusės – tai suvereni valstybės teisė. Iš kitos – tokie sprendimai gali silpninti bendrus veiksmus, ypač kai situacija pasaulyje įtempta.
Estijos politikui tai signalas, kad solidarumas nėra toks tvirtas, kaip norėtųsi.
Ryšiai su Kinija ir energija iš Rusijos
Situaciją dar labiau komplikuoja Ispanijos santykiai su Kinija. Premjero Pedro Sanchezo vizitai Pekine ir kalbos apie Kinijos lyderystę pasaulyje daug kam Europoje skamba keistai.
Prie viso to prisideda ir energetika. Nors dauguma Europos valstybių stengiasi mažinti priklausomybę nuo Rusijos, Ispanija vis dar perka rusišką naftą ir dujas.
Ir čia atsiranda moralinis klausimas – ar galima vienu metu kalbėti apie paramą Ukrainai ir finansuoti Rusijos ekonomiką?
NATO vidinė įtampa – pavojingas signalas
Didžiausia problema net ne atskiri sprendimai, o bendras vaizdas. Kai tokie dalykai kaupiasi, ima formuotis nepasitikėjimas.
O būtent to, pasak M. Mihkelsono, ir siekia Rusija – skaldyti Aljansą iš vidaus.
Jeigu sąjungininkai pradeda abejoti vieni kitais, silpnėja pats kolektyvinės gynybos principas. O tai jau nebe teorija, o labai praktinis saugumo klausimas.
Kas toliau – spaudimas ar kompromisai?
Estija pripažįsta, kad pati daug svertų neturi. Didžiausią įtaką šioje situacijoje turi JAV, kurios gali daryti spaudimą Madridui.
Tačiau lieka atviras klausimas – ar spaudimas padės, ar tik dar labiau padidins įtampą?
Vienas dalykas aiškus: NATO šiandien susiduria ne tik su išorinėmis grėsmėmis, bet ir su vidiniais nesutarimais. O tokiose situacijose svarbiausia tampa ne deklaracijos, o realūs veiksmai.
Ir būtent jie parodys, kiek stiprus iš tiesų yra šis Aljansas.
