Japoniškoji soruolė sode: patarimai, kaip auginti ir prižiūrėti šią dekoratyvinę žolę
Japoniškoji soruolė, dar vadinama dekoratyvine sora, pastaraisiais metais tapo vienu geidžiamiausių augalų gėlynuose. Ji suteikia kompozicijoms lengvumo, juda nuo menkiausio vėjo ir net pasibaigus sezonui ilgai išlaiko dekoratyvumą.
Ši daugiametė dekoratyvinė žolė paprastai užauga apie 60–100 centimetrų aukščio, formuoja dailius, apvalokus kupstus. Vasaros pabaigoje ir rudenį iškelia švelnius, purius žiedynus, primenančius šepetėlius.
Kur sodinti, kad žydėtų gausiai?
Geriausiai japoniškoji soruolė atsiskleidžia saulėtoje vietoje, nes tuomet žiedynai būna tankesni, o kupstas greičiau sutvirtėja. Daliniame pavėsyje ji taip pat augs, tačiau žydėjimas gali būti kuklesnis, ypač vėsesnėmis vasaromis.
Dirvai svarbiausia būti laidžiai vandeniui ir pakankamai derlingai. Augalas mėgsta tolygią drėgmę, tačiau užmirkimas jam pavojingas, nes gali pradėti pūti šaknys, todėl sunkesnėje žemėje verta pasirūpinti drenažu.
Sodinant svarbu palikti erdvės kupstui plėstis. Praktikoje dažniausiai rekomenduojama laikytis maždaug 60–80 centimetrų atstumų, kad kerai nesusispaustų ir neprarastų formos bei žiedynų gausos.
Laistymas, tręšimas ir auginimas vazone
Sezono metu laistyti reikėtų reguliariai, bet saikingai, o karščio bangų metu drėgmės poreikis išauga. Perlaistymas kenkia labiau nei trumpalaikė sausra, todėl geriau orientuotis į dirvos būklę, o ne į griežtą grafiką.
Norint ryškesnio efekto, augimo laikotarpiu tinka tręšimas kompleksinėmis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Dažnai praktikuojamas tręšimas kas dvi savaites, tačiau dozes verta derinti prie dirvos derlingumo ir to, ar naudojamos ilgalaikio veikimo trąšos.
Japoniškoji soruolė gali augti ir vazone, tik tuomet būtina stora drenažo danga ir dažnesnis laistymas, nes substratas talpose greičiau perdžiūsta. Žiemą vazonuose augančius augalus labiau veikia įšalas, todėl pravartu parinkti užuovėją ar papildomai apsaugoti indą.
Genėjimas pavasarį ir pasiruošimas žiemai
Pagrindinis genėjimas atliekamas pavasarį, kai baigiasi stipresni šalčiai. Senus stiebus patariama nukirpti paliekant maždaug 2–3 centimetrus virš žemės, o vyresniems kerams prireikia aštresnio sekatoriaus, nes stiebai būna kietesni.
Tas pats metas tinkamas ir dauginimui, dalijant kerą. Patogiausia dalyti 1–2 metų augalus, nes jie greičiau prigyja ir dar nebūna pernelyg sukietėję.
Augalo atsparumas šalčiui paprastai yra geras, tačiau jauniems kerams praverčia papildoma apsauga. Rudenį juos galima surišti į „kuokštą“ ir pridengti agrodanga, o prie pagrindo supilti mulčio sluoksnį, pavyzdžiui, iš žievės.
Japoniškosios soruolės populiarumą lemia ne tik išvaizda, bet ir universalumas: ji tinka moderniems, natūralistiniams ir klasikinio stiliaus gėlynams. Be to, žiedynai dažnai išlieka dekoratyvūs iki žiemos, todėl gėlynas neatrodo tuščias net tada, kai dauguma žydinčių augalų jau nurudę.
