Maldininkai Lietuvoje: specialistai paaiškina, kaip juos atpažinti ir kodėl jie svarbūs ekosistemai

Ant augalų stiebų, krūmų šakelių ar net tvorų kartais atsiranda keista, šviesiai rusva, lyg suputojusi sankaupa. Iš pirmo žvilgsnio ji primena sudžiūvusią statybinę putą, todėl dalis žmonių tokį radinį tiesiog nubraukia ar išmeta.

Tačiau entomologai atkreipia dėmesį, kad tai dažnai būna ne pelėsis ir ne augalo liga, o maldininko kiaušinių dėklas, vadinamas ooteka. Tokia struktūra slepia besivystančią naują kartą ir sode gali tapti labai naudingu ženklu.

Kas yra ooteka ir kodėl ji svarbi

Ooteka yra specialus apsauginis apvalkalas, kurį suformuoja maldininko patelė padėjusi kiaušinius. Putota masė sukietėja ir tampa tvirtu „kapsulės“ tipo skydeliu, saugančiu nuo šalčio, drėgmės ir dalies plėšrūnų.

Priklausomai nuo rūšies ir sąlygų, vienoje ootekoje gali būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kiaušinių. Dėl to toks radinys reiškia, kad pavasarį ar vasaros pradžioje sode gali išsiristi gausus jaunų vabzdžių būrys.

Ootekas lengviausia pastebėti rudenį ir žiemą, kai augalai nuvysta ir konstrukcijos išryškėja. Dažniausiai jos pritvirtintos prie sausų stiebų, krūmų šakų, kartais ir prie pastatų ar sodo infrastruktūros.

Ar maldininkai Lietuvoje dažnėja?

Europoje plačiausiai žinomas paprastasis maldininkas pastaraisiais dešimtmečiais daug kur plečia paplitimo ribas į šiaurę. Moksliniai stebėjimai šį procesą sieja su klimato kaita, ypač švelnesnėmis žiemomis, kurios didina kiaušinių išgyvenamumą.

Lietuvoje taip pat vis dažniau fiksuojami pavieniai radiniai ir pranešimai apie šiuos vabzdžius įvairiuose regionuose. Maldininkams palankiausios šiltos, saulėtos buveinės, todėl jų galima sutikti pievose, pakraščiuose, apleistuose plotuose ir prie namų esančiuose soduose.

Ką daryti radus ooteka?

Svarbiausia rekomendacija yra nenešti ooteko į namus. Šiltesnė temperatūra gali paskatinti per ankstyvą jauniklių išsiritimą, o tuomet jiems pritrūks natūralių sąlygų ir maisto.

Geriausia ooteka palikti ten, kur ji buvo rasta, arba labai atsargiai perkelti tik sodo ribose į saugesnę vietą. Pavyzdžiui, jei ji yra ant šakelės, kuri bus nugenėta, ją galima pritvirtinti prie krūmo ar gyvatvorės, kur mažesnė tikimybė, kad bus pažeista.

Maldininkai sodininkams įdomūs tuo, kad yra plėšrūs vabzdžiai ir medžioja įvairius smulkius bestuburius. Tai gali prisidėti prie natūralios pusiausvyros, nors maldininkai nėra universalus sprendimas nuo visų kenkėjų ir jų poveikis priklauso nuo konkretaus sodo ekosistemos.

Žmonėms maldininkai paprastai nepavojingi ir vengia kontakto. Gynybinė poza su pakeltomis priekinėmis kojomis dažniausiai tėra bandymas atbaidyti, o įkandimai pasitaiko retai ir paprastai nesukelia rimtų pasekmių.

Jei kyla abejonių, ar radinys tikrai yra ooteka, verta neskubėti jos naikinti ir palyginti su patikimais atpažinimo pavyzdžiais. Sode palikta ooteka dažnai tampa paprastu būdu paremti biologinę įvairovę ir sumažinti poreikį naudoti chemines priemones.