Nuolatinis pritarimas ne visada gerai: ekspertai įspėja, kada santykiai gali tapti vienpusiai
Socialiniuose tinkluose plinta nauja diskusija apie vadinamuosius beproblemius vyrus. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip idealus partneris: nėra barnių, daug pritarimo ir mažiau įtampos. Tačiau vis daugiau moterų teigia, kad ilgainiui toks ramumas gali virsti emocine ir buitine našta.
Šią temą išpopuliarino turinio kūrėjo Alessandro Frossali iškelta vadinamoji plastic bag theory, kuri lietuviškai dažnai aiškinama kaip plastikinio maišelio metafora. Mintis paprasta: partneris, kuris su viskuo sutinka, iš pradžių suteikia saugumo, bet vėliau ima kelti frustraciją, nes santykiuose pradeda trūkti iniciatyvos ir atsakomybės pasidalijimo.
Kas slepiasi po ramybe
Pasak šios teorijos šalininkų, problema ne tai, kad žmogus yra taikus ar lankstus. Konfliktų vengimas ir nuolatinis pritarimas gali reikšti, kad vienas partneris iš esmės atsitraukia nuo sprendimų priėmimo, planavimo ir emocinio darbo. Tuomet kitam tenka ne tik spręsti kasdienius klausimus, bet ir būti santykių varikliu.
Psichologijos tyrimuose toks reiškinys siejamas su santykių našta, kuri dažnai apibūdinama kaip emocinis darbas. Jis apima planavimą, rūpesčių numatymą, derinimą, iniciatyvą ir atsakomybės laikymą, net jei apie tai garsiai nekalbama. Kai visa tai nuolat gula ant vieno žmogaus pečių, santykių pasitenkinimas ilgainiui mažėja.
Kodėl tai išryškėja po kelių metų
Internetinėse istorijose kartojasi panašus scenarijus: pradžioje beproblemis partneris atrodo kaip priešingybė ankstesniems konfliktiškiems santykiams. Tačiau laikui bėgant išryškėja, kad už nuolatinio „kaip tu nori“ gali slėptis sprendimų vengimas, pasyvumas ar baimė prisiimti atsakomybę, ypač svarbiuose gyvenimo etapuose.
Dažnai lūžis įvyksta atsiradus daugiau pareigų, pavyzdžiui, susilaukus vaiko ar planuojant bendrą gyvenimą. Tuomet kasdieniai sprendimai, buitis ir ilgalaikiai planai tampa nebe smulkmenomis, o sistema, kuriai reikia dviejų žmonių įsitraukimo. Jei vienas tik prisitaiko, kitas greitai pervargsta.
Kaip atskirti brandą nuo abejingumo
Specialistai pabrėžia, kad santykiuose svarbus ne konfliktų kiekis, o gebėjimas kalbėtis ir kartu spręsti problemas. Brandus partneris gali būti ramus, bet kartu rodyti iniciatyvą, prisiimti atsakomybę ir aiškiai įvardyti savo poreikius. Tuo tarpu pasyvumas, nuolatinis sprendimų permetimas kitam ir vengimas imtis veiksmų ilgainiui kuria nelygiavertę dinamiką.
Jeigu pora pastebi, kad vienas žmogus nuolat planuoja, organizuoja ir „laiko“ santykius, o kitas tik prisitaiko, gali padėti atvira komunikacija ir aiškus pareigų pasidalijimas. Kai kuriais atvejais naudinga ir porų terapija, ypač jei už pasyvumo slypi nerimas, menka savivertė ar išmoktas konfliktų vengimas.
Plastic bag theory išpopuliarėjimas rodo platesnę tendenciją: žmonės vis dažniau viešai įvardija ne tik akivaizdžias toksiškas elgesio formas, bet ir subtilesnius santykių disbalansus. Ramybė santykiuose daugeliui tebėra vertybė, tačiau vis dažniau pabrėžiama, kad ji neturi kainuoti vieno partnerio perdegimo.
