Kritinis perspėjimas visiems gyventojams: žmonės atiduoda pinigus to net nesuprasdami

Nauja sukčių schema Lietuvoje dažniausiai neatrodo kaip viena konkreti apgavystė.

Ji veikiau primena gerai surežisuotą grandinę, kurioje žmogus per kelias minutes įtraukiamas į paniką, priverčiamas patikėti, kad jo pinigams gresia pavojus, ir galiausiai pats atiduoda prisijungimo duomenis, patvirtina pavedimus arba net perduoda grynuosius nepažįstamiems asmenims.

Būtent tai šiandien ir yra pavojingiausia. Sukčiai vis rečiau remiasi vienu melagingu skambučiu ar viena SMS žinute.

Dabar jie kuria kelių žingsnių scenarijų: pirmiausia prisistato telekomunikacijų bendrovės, „Google“, banko ar policijos atstovais, tada kalba apie tariamą įsilaužimą, pinigų plovimą ar nesaugią sąskaitą, o po to skubina žmogų „gelbėti“ savo pinigus.

Kaip žmonės praranda pinigus per kelias minutes?

Dažniausias scenarijus prasideda nuo netikėto skambučio. Žmogui pasakoma, kad jo vardu neva imama paskola, kažkas jungiasi prie jo paskyros arba jo sąskaita naudojama nusikalstamai veiklai.

Kad istorija atrodytų tikra, sukčiai dažnai kalba keliomis grandimis: po pirmo skambučio netrukus paskambina kitas „specialistas“, kuris prisistato banko darbuotoju ar policijos pareigūnu ir patvirtina ankstesnę versiją.

Tokiose situacijose svarbiausias ginklas yra ne technologija, o psichologinis spaudimas. Žmogus skubinamas nedėti ragelio, jam aiškinama, kad laiko beveik nėra, o vienintelis būdas apsaugoti pinigus yra tuoj pat prisijungti prie interneto banko, atskleisti kodus, įsidiegti nuotolinio valdymo programą arba pervesti lėšas į tariamai saugią sąskaitą.

Lietuvos bankai ir policija ne kartą perspėjo, kad būtent tokiose situacijose žmonės pinigų netenka itin greitai. Kartais užtenka kelių minučių, kol žmogus pats patvirtina pavedimą. Kitais atvejais jis atiduoda kortelę, PIN kodus ar net grynuosius kurjeriui, kuris atvyksta į namus neva „paimti pinigų saugojimui“.

Naujausia tendencija – ne viena schema, o jų derinys

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau matoma vadinamoji kombinuota schema. Jos esmė ta, kad sukčiai sujungia kelis metodus į vieną ataką.

Pirmiausia žmogus nukreipiamas į suklastotą interneto svetainę, kuri atrodo kaip tikras banko ar kitos institucijos puslapis. Ten suvedus prisijungimo duomenis, netrukus seka skambutis iš tariamo banko ar policijos, kuriuo žmogus įtikinamas užbaigti „apsaugos procedūrą“.

Tokiu būdu auka ne tik pati atskleidžia duomenis, bet ir psichologiškai paruošiama patvirtinti veiksmus, kurie atrodo kaip gelbėjimas, nors iš tikrųjų tai yra pinigų perdavimas sukčiams. SEB 2026 metų kovą perspėjo, kad sukčiai jau aktyviai kuria labai tikroviškas bankus ir institucijas imituojančias svetaines. Policija savo ruožtu yra nurodžiusi, kad telefoniniai sukčiai Lietuvoje toliau intensyviai naudojasi kelių grandžių spaudimu, apsimesdami bankų, policijos ar kitų autoritetų atstovais.

Dar viena ryški kryptis yra investicinis ir „greito uždarbio“ sukčiavimas. Žmogus pakviečiamas į „Telegram“ ar kitą platformą, kur jam siūloma lengvai užsidirbti spaudžiant „patinka“ ar atliekant paprastas užduotis.

Iš pradžių jis gali net gauti mažą sumą, kad patikėtų schema. Vėliau jo prašoma pervesti nuosavus pinigus, tariamai tam, kad būtų atrakintas didesnis uždarbis ar investicinė grąža. Tada pinigai dingsta.

Atskirai policija ir bankai jau įspėja ir apie sukčius, kurie taikosi į antrosios pensijų pakopos lėšas. Žmonės kviečiami į vaizdo skambučius, raginami „atsiimti“ lėšas ir iškart jas investuoti, nors iš tikrųjų pavedimai nukeliauja į sukčių valdomas sąskaitas.

Kodėl ši schema tokia pavojinga?

Didžiausia problema ta, kad žmonės dažnai nebejaučia momento, kada sukčiavimas prasidėjo. Jiems atrodo, kad jie ne pažeidžia saugumą, o kaip tik bando apsisaugoti. Būtent todėl per kelias minutes galima prarasti ne tik kelis šimtus, bet ir tūkstančius eurų.

2025 metų sukčiavimo atvejų analizėje Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras nurodė, kad Lietuvoje per metus buvo užfiksuota 15 447 sukčiavimo atvejų, o sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. Eur. Tai rodo, kad sukčiai vis dažniau taikosi į dideles sumas ir dirba vis profesionaliau.

Svarbiausia taisyklė išlieka labai paprasta. Jei skambinantis žmogus skubina, gąsdina, prašo kodų, prisijungimų, pavedimo ar siūlo „saugų“ pinigų perkėlimą, tai beveik neabejotinai yra sukčiavimas.

Bankai, policija ir valstybės institucijos tokių veiksmų telefonu neprašo. Viena pauzė, padėtas ragelis ir savarankiškas skambutis oficialiu numeriu dažnai yra ta riba, kuri išgelbsti pinigus.