Berlyne aptikta Trojos moneta: istorija, kuri kelia daugiau klausimų nei atsakymų

Berlyne 13 metų paauglys per įprastą pasivaikščiojimą aptiko radinį, kurio pavydėtų ne vienas archeologas. Nuo žemės pakelta nedidelė bronzinė moneta, patekus į specialistų rankas, pasirodė esanti daugiau kaip 2 200 metų senumo.

Kaip pranešė Berlyno archeologijos institucija, moneta datuojama 281–261 metais prieš mūsų erą ir buvo kaldinta senovės Trojoje, dabartinės Turkijos teritorijoje. Būtent kilmė ir amžius sukėlė didžiausią nuostabą, nes radinys aptiktas Vokietijos sostinėje, toli nuo Viduržemio jūros regiono.

Moneta išdavė savo kilmę

Paauglys, supratęs, kad rado neįprastą daiktą, monetą nusinešė į muziejų per mokyklos vizitą. Ten ją apžiūrėję ekspertai patvirtino autentiškumą ir atkreipė dėmesį į ikonografiją, padėjusią tiksliau nustatyti laikotarpį.

Vienoje pusėje pavaizduota deivė Atėnė su korintietišku šalmu, kitoje Atėnė vaizduojama iškilmingiau, su ietimi ir verpste. Tokie atvaizdai būdingi helenistinio laikotarpio monetų kaldinimui, kai miestuose ir regionuose plačiai paplito vietinės emisijos.

Klausimas, kuris neduoda ramybės

Iš pradžių svarstyta, ar moneta tikrai ilgai gulėjo radimo vietoje, ar galėjo būti šiuolaikiniais laikais pamesta iš privačios kolekcijos. Lemiamu argumentu tapo tai, kad radėjas tiksliai prisiminė vietą, todėl archeologai galėjo atlikti patikrinimą ir tyrimus.

Vietovės analizė parodė, kad teritorija skirtingais laikotarpiais naudota laidojimui: nuo bronzos amžiaus iki romėniškojo laikotarpio. Tolimesni tyrimai atskleidė keramikos fragmentų, metalinių detalių ir degintų žmonių palaikų, leidžiančių daryti išvadą, kad tai buvo kapinynas.

Kaip Trojos moneta atsidūrė Berlyne?

Didžiausia mįslė išlieka monetos kelias į Šiaurės Europą. Viena hipotezė sieja radinį su senoviniais prekybos maršrutais, įskaitant gintaro kelią, kuris įvairiais laikotarpiais jungė Viduržemio jūros regioną su šiauresnėmis Europos teritorijomis.

Kita versija numato asmeninę istoriją: moneta galėjo priklausyti kariui ar samdiniui, keliavusiam su helenistinio pasaulio kariuomenėmis ir vėliau grįžusiam į savo gimtąsias žemes. Archeologai pabrėžia, kad net jei moneta nebuvo itin vertinga kaip mokėjimo priemonė, ji galėjo turėti simbolinę reikšmę, pavyzdžiui, būti įdėta į kapą kaip ritualinis objektas.

Specialistų teigimu, tokie radiniai padeda atkurti ryšius tarp nutolusių regionų ir suprasti, kaip žmonės, prekės ir idėjos judėjo per Europą dar gerokai prieš rašytinių šaltinių gausą. Šiuo metu moneta saugoma ir pristatoma Berlyne, o tyrimai dėl tikslesnio jos patekimo kelio tęsiami.