Nežinomas objektas iš gelmių: auksu spindintis radinys giliai po vandeniu sukėlė sumaištį
2023 metais Aliaskos įlankoje, daugiau nei 3 kilometrų gylyje, nuotoliniu būdu valdomas povandeninis aparatas aptiko keistą objektą. Prie uolos pritvirtinta maždaug 10 centimetrų skersmens, glotnaus auksinio atspalvio struktūra turėjo angą, todėl iškart sukėlė spėliones ir net fantastiškas teorijas.
Giliavandenė aplinka, kurioje rastas radinys, yra viena ekstremaliausių Žemėje: visiška tamsa, didžiulis slėgis ir labai žema temperatūra. Dėl šių sąlygų net ir įprasti organizmai gali atrodyti neįprastai, o jų audiniai po pažeidimų ar irimo įgauna netikėtas formas.
Laboratoriniai tyrimai parodė, kad radinys yra organinės kilmės: jo sandara buvo skaidulinė, aptikta ląstelių, būdingų dilgėlinėms. Tai gyvūnų grupė, kuriai priklauso koralai, medūzos ir aktinijos, o dalis jų prisitaikiusios gyventi ir dideliame gylyje.
Genetika padėjo išspręsti mįslę
Lemiamas žingsnis paaiškėjo esantis genetinis tyrimas. Pirminės analizės nedavė aiškaus atsakymo, nes mėginyje buvo daug kitų mikroorganizmų, kurie „užteršė“ signalą ir apsunkino identifikaciją.
Atlikus pilną genetinės medžiagos sekoskaitą nustatyta, kad auksinis objektas nėra atskiras organizmas. Tai giliavandenės aktinijos Relicanthus daphneae kūno fragmentas, tiksliau, jos pagrindo dalies audiniai, kuriomis gyvūnas prisitvirtina prie dugno.
Kodėl toks radinys atrodo kaip auksas?
Mokslininkai aiškina, kad kai kurios aktinijos gali palikti tokias struktūras judėdamos, atsiskirdamos nuo pagrindo arba vykstant dauginimosi procesams. Tuomet dugne gali likti organinės „pėdsakų“ formos, kurios dėl audinių savybių ir apšvietimo tyrimų metu atrodo lyg metalinės.
Šis atvejis parodo, kiek daug nežinomybės dar slypi vandenynų gelmėse. Tyrėjų teigimu, kiekviena ekspedicija į didelį gylį atneša naujų netikėtų radinių, o dalis jų paaiškėja tik pasitelkus modernius metodus, tokius kaip pilno genomo sekoskaita ir bioinformatika.
