Ne tik nauda: gydytojai atskleidžia, kada intensyvus sportas gali tapti pavojingas jūsų širdžiai

Fizinis aktyvumas paprastai siejamas su ilgesne gyvenimo trukme ir mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika, tačiau nauda priklauso nuo intensyvumo, pasirengimo ir sveikatos būklės. Gydytojai pabrėžia, kad staigus krūvio didinimas, ignoruojami simptomai ir treniruotės be poilsio gali sukelti ne tik pervargimą, bet ir realias širdies komplikacijas.

Didžiausios rizikos zonai dažnai priskiriamos labai ilgos ištvermės treniruotės, tokios kaip maratonai, ultramaratonai ar ilgos dviračių distancijos, ypač kai jos tampa nuolatiniu įpročiu be pakankamos regeneracijos. Tyrimai rodo, kad itin dideli krūviai kai kuriems sportuojantiems gali būti siejami su struktūriniais širdies pokyčiais, įskaitant širdies raumens mikrožalą ir randėjimo procesus, kurie didina ritmo sutrikimų riziką.

„Jei žmogus daug metų treniruojasi ties riba ir nepalieka laiko atsistatymui, širdis ne visada spėja prisitaikyti, o kai kuriems tai gali baigtis aritmijomis“, – sako kardiologai, pabrėždami individualių rizikos veiksnių svarbą.

Kita dažnai nuvertinama grėsmė – maksimalūs jėgos bandymai keliant kritinius svorius. Tokiose situacijose kraujospūdis gali staigiai šoktelėti, o tai ypač pavojinga žmonėms, turintiems nediagnozuotų širdies ydų, aneurizmos riziką, aukštą kraujospūdį ar paveldimų kraujagyslių jungiamojo audinio sutrikimų.

Atsargumo reikalauja ir didelio intensyvumo intervalinės treniruotės, kai pulsas trumpais intervalais artėja prie maksimalių reikšmių. Nors tokio tipo treniruotės gali būti efektyvios gerinant fizinę formą, staigus perėjimas prie labai didelio intensyvumo, ypač vyresniame amžiuje ar po ilgo nejudraus laikotarpio, gali išprovokuoti krūtinės skausmą, dusulį ar net išeminius reiškinius.

Medikai taip pat primena taisyklę, kuri dažnai pažeidžiama: nesportuoti sergant. Virusinės infekcijos, ypač lydimos karščiavimo, bendro silpnumo ir raumenų skausmų, didina miokardito riziką, o fizinis krūvis ligos metu gali pabloginti būklę ir prailginti gijimą.

Specialistai pataria riziką mažinti paprastais principais: krūvį didinti palaipsniui, įtraukti poilsio dienas, sekti pulsą ir savijautą, o pajutus spaudimą krūtinėje, neįprastą dusulį, alpimą, širdies permušimus ar skausmą – treniruotę nutraukti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Jei žmogus turi diagnozuotą hipertenziją, širdies ritmo sutrikimų, padidėjusį cholesterolį ar šeimoje buvo staigios mirties atvejų, prieš intensyvesnes programas vertėtų atlikti širdies būklės įvertinimą.

Svarbiausia žinia išlieka ta pati: judėjimas yra būtinas, tačiau saugiausias ir tvariausias rezultatas pasiekiamas tada, kai sportas pritaikomas žmogui, o ne žmogus verčiamas prisitaikyti prie bet kokio krūvio.