Atrodo smulkmena, bet VMI nepraleidžia: papildomos pajamos gali baigtis baudomis

Papildomos pajamos Lietuvoje deklaruojamos ne visada, tačiau taisyklė „jei gavau ką nors papildomai, vadinasi, VMI tai ir taip mato“ gali brangiai kainuoti. Praktikoje svarbiausia atskirti, kokios tai pajamos: ar tai buvo darbo užmokestis, ar savarankiška veikla, turto nuoma, turto pardavimas, dividendai, dovanos ar užsienyje uždirbti pinigai. Vienais atvejais mokestį išskaičiuoja išmokėtojas, kitais viską turi padaryti pats gyventojas.

Jei žmogus per metus gavo tik įprastą darbo užmokestį iš darbdavio Lietuvoje ir neatsirado kitų aplinkybių, papildomai deklaruoti dažnai nereikia. Tačiau pareiga atsiranda labai greitai, kai gaunamos vadinamosios B klasės pajamos, nuo kurių mokestį turi apskaičiuoti pats gyventojas. VMI aiškiai nurodo, kad tokios pajamos apima, pavyzdžiui, individualią veiklą, turto nuomą, kai kurias turto pardavimo pajamas, dividendus, autorinius atlyginimus, honorarus, prizus, dovanas, palūkanas ir kitas papildomas apmokestinamas pajamas.

Kada deklaruoti reikia beveik neabejotinai?

Aiškiausias atvejis yra individuali veikla. VMI pabrėžia, kad individualią veiklą vykdęs žmogus pajamas turi deklaruoti pasibaigus metams iki kitų metų gegužės pradžios. 2026 metais, deklaruojant 2025 metų pajamas, terminas yra gegužės 4 diena. Be to, šiemet VMI papildomai priminė, kad savarankiškai dirbę gyventojai deklaraciją turi pateikti net ir tuo atveju, jei per praėjusius metus pajamų negavo. Tokiu atveju deklaracijoje tiesiog nurodomas nulis.

Deklaruoti reikia ir tada, kai gautos papildomos pajamos iš nuomos ar tam tikro turto pardavimo. Tai ypač aktualu pardavus nekilnojamąjį turtą ar automobilį, jei neįvykdomos lengvatai būtinos išlaikymo sąlygos. Taip pat deklaruoti tenka pajamas iš finansinių priemonių, jeigu joms netaikoma lengvata arba per metus gauta daugiau kaip 500 eurų apmokestinamų pajamų.

Dar viena dažna klaida susijusi su užsieniu. Jei nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo pajamų užsienyje, jis dažnai vis tiek turi jas deklaruoti Lietuvoje, net jeigu pajamos buvo uždirbtos, išleistos ar apmokestintos kitoje šalyje. Deklaravimo pareiga čia priklauso ne nuo to, ar pinigai buvo pervesti į lietuvišką sąskaitą, o nuo žmogaus mokestinio statuso ir pajamų rūšies.

Kada žmonės dažniausiai suklysta?

Dažnas klaidingas įsitikinimas yra tas, kad vienkartinės papildomos pajamos „nesiskaito“. Tačiau taip nėra. VMI prie deklaruotinų papildomų pajamų priskiria ir dovanas, prizus, honorarus, dividendus bei kitas pajamas, kurios ne visada atrodo kaip tradicinis uždarbis. Kitaip tariant, svarbus ne tai, ar pajamos buvo nuolatinės, o jų pobūdis ir mokestinis režimas.

Kita dažna problema yra internetinė prekyba. Jei žmogus tik retkarčiais parduoda savo naudotus daiktus, tai dar nebūtinai reiškia individualią veiklą. Tačiau jei prekyba tampa tęstinė, organizuota ir siekiama uždirbti, VMI tai jau gali vertinti kaip veiklą, kurią reikia registruoti ir deklaruoti. VMI 2026 metų medžiagoje net pateikia pavyzdį apie prekybą per „Vinted“, pabrėždama, kad individualios prekybos pajamos turi būti deklaruojamos.

Svarbu ir tai, kad deklaruoti gali tekti ne vien dėl papildomų pajamų rūšies, bet ir dėl neteisingai pritaikyto NPD. Jei per metus žmogui buvo pritaikytas per didelis NPD, jam taip pat gali atsirasti pareiga pateikti deklaraciją ir primokėti GPM, net jeigu papildomos pajamos neatrodė didelės.

Trumpai tariant, ne viską deklaruoti reikia, bet labai daug papildomų pajamų rūšių į deklaraciją vis dėlto patenka. Saugiausia taisyklė paprasta: jei pinigai gauti ne kaip įprastas atlyginimas iš darbdavio, verta manyti, kad deklaravimo klausimą bent jau reikia pasitikrinti. Lietuvoje didžiausios problemos dažniausiai kyla ne dėl to, kad žmogus tyčia kažką slėpė, o dėl to, kad papildomas pajamas palaikė „per smulkiomis“, kad jos domintų VMI.