Viena taurė ir kūnas reaguoja: tiesa apie alkoholio poveikį, kurią daugelis ignoruoja

Alkoholis dažnai vis dar vertinamas kaip įprasta socialinio gyvenimo dalis, tačiau medicinos požiūriu tai yra psichoaktyvi ir organizmui toksiška medžiaga. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nėra tokio alkoholio vartojimo lygio, kuris būtų visiškai nerizikingas sveikatai. Rizika didėja augant suvartojamam kiekiui ir vartojimo dažniui, bet tam tikra žala gali atsirasti ir vartojant palyginti nedaug.

Svarbu ir tai, kad alkoholis neveikia vien kepenų. Jis veikia smegenis, širdį, virškinimo sistemą, imunitetą, hormonus, nervų sistemą ir didina kai kurių vėžio formų riziką. Todėl klausimas nėra vien apie tai, ar žmogus „geria per daug“, bet ir apie tai, kaip net reguliarus vartojimas ilgainiui keičia organizmo darbą.

Kas vyksta organizme iškart po alkoholio vartojimo?

Patekęs į organizmą alkoholis greitai absorbuojamas ir per kraują pasiekia smegenis. Dėl to prastėja dėmesys, sprendimų priėmimas, koordinacija ir reakcijos laikas. Būtent todėl net ir nedidelis apsvaigimas didina traumų, griuvimų, smurto, skendimo ar eismo įvykių riziką.

Trumpuoju laikotarpiu alkoholis taip pat gali sutrikdyti kalbą, pusiausvyrą, atmintį ir savikontrolę. Didesni kiekiai gali sukelti pykinimą, vėmimą, sąmonės slopinimą ir ūmų apsinuodijimą alkoholiu. Nacionalinis piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas nurodo, kad pavojingi požymiai yra sunkus pažadinimas, vėmimas, traukuliai, lėtas ar nereguliarus kvėpavimas, labai žema kūno temperatūra ir sutrikusios apsauginės reakcijos. Tokiais atvejais gresia smegenų pažeidimas ar mirtis.

Alkoholis taip pat silpnina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Net vienkartinis gausus vartojimas gali slopinti imuninį atsaką dar maždaug parą po išgėrimo. Tai reiškia, kad poveikis nesibaigia tada, kai žmogus nustoja jausti apsvaigimą.

Ilgalaikė žala: ne tik kepenims

Kalbant apie ilgalaikį poveikį, dažniausiai pirmiausia minimos kepenys, ir ne be reikalo. Ilgainiui alkoholis gali sukelti suriebėjusias kepenis, alkoholio sukeltą hepatitą, fibrozę, cirozę ir net kepenų vėžį. Tačiau kepenys yra tik viena viso vaizdo dalis.

Smegenyse alkoholis trikdo nervinių ląstelių ryšius, todėl ilgainiui gali blogėti atmintis, emocijų reguliacija, miegas ir gebėjimas susikaupti. Daliai žmonių vystosi priklausomybė, kai vartojimas tampa sunkiai kontroliuojamas, o nutraukus alkoholį pasireiškia abstinencijos simptomai.

Širdžiai ir kraujotakai alkoholis taip pat nėra neutralus. Ilgalaikis gausus vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ritmo sutrikimais, širdies raumens silpnėjimu ir didesne infarkto bei insulto rizika. Naujesni duomenys rodo, kad rizika gali didėti ir vartojant nedidelius kiekius, ypač jei tai tampa įpročiu.

Virškinimo sistema nukenčia keliais lygiais. Alkoholis dirgina virškinamojo trakto gleivinę, gali skatinti refliuksą, uždegimą, kraujavimą ir trikdyti maistinių medžiagų pasisavinimą. Be to, jis siejamas su kasos pažeidimu ir didesne storosios žarnos vėžio rizika.

Vėžys, nėštumas ir dažniausi mitai

Vienas svarbiausių, bet visuomenėje vis dar nepakankamai įvertinamų faktų yra tas, kad alkoholis yra pripažintas pirmos grupės kancerogenas. Tai reiškia, kad yra tvirtų mokslinių įrodymų, jog jis sukelia vėžį žmonėms. Alkoholio vartojimas siejamas su burnos, ryklės, gerklų, stemplės, kepenų, storosios žarnos, tiesiosios žarnos ir krūties vėžiu. Rizika didėja kartu su suvartojamu kiekiu, tačiau kai kurių vėžio formų atveju ji padidėja ir vartojant palyginti mažai.

Dar vienas svarbus klausimas yra nėštumas. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad alkoholis nėštumo metu didina persileidimo, priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus raidos sutrikimų riziką. Kitaip tariant, nėštumo metu saugaus alkoholio kiekio nėra.

Galiausiai verta paneigti ir populiarų mitą, kad svarbiausia tik gerti „stipriau“ ar „silpniau“. Medicinos požiūriu esminė medžiaga yra etanolis, todėl žala priklauso ne nuo gėrimo įvaizdžio, o nuo suvartoto alkoholio kiekio ir vartojimo modelio. Vynas, alus ar stiprieji gėrimai organizmui nėra skirtingos kategorijos, kai kalbama apie etanolio poveikį.

Todėl tiksliausia išvada būtų tokia: alkoholis organizmą veikia plačiau, nei daugelis įsivaizduoja. Trumpuoju laikotarpiu jis didina apsinuodijimo ir traumų riziką, o ilgainiui gali prisidėti prie priklausomybės, kepenų ligų, širdies ir nervų sistemos pažeidimų bei vėžio. Kuo mažiau alkoholio vartojama, tuo mažesnė ir žala sveikatai.