ES ieško išeities iš energetinės įtampos: svarbiausias tikslas, mažesnė priklausomybė

Europos Sąjungai susiduriant su nauja energijos kainų banga, už klimato politiką atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra ragina veikti ryžtingiau ir greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Jo teigimu, Europa per dažnai į krizes reaguodavo pavėluotai, o šįkart delsti nebegalima.

Interviu metu komisaras pabrėžė, kad atsparumas energijos sukrėtimams prasideda namuose, didinant vietinę gamybą ir spartinant perėjimą prie alternatyvių šaltinių. Tai, pasak jo, reiškia daugiau elektrifikacijos, atsinaujinančios energetikos, šilumos siurblių, jungčių tarp valstybių ir, kai kuriose šalyse, branduolinės energijos.

„Po kiekvienos ankstesnės krizės turėjome būti radikalesni ir veikti labiau į priekį. Dabar būtent to ir reikia“, – sakė Wopke Hoekstra.

Komisaras priminė, kad Europa nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizių aiškiai matė savo pažeidžiamumą, nes žemyne ribota vietinių energijos išteklių pasiūla. Jo vertinimu, atsisakyti rusiškų dujų buvo būtina, tačiau dalis priklausomybės tiesiog persikėlė kitur.

Pasak W. Hoekstros, Europos dujų pirkimai vis labiau remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis, o tai didina jautrumą geopolitikai ir pasaulinėms kainų bangoms. Tokia situacija, jo teigimu, verčia kelti klausimą, ar naujos priklausomybės yra pakankamai saugios ilguoju laikotarpiu.

Kaip vieną iš dabartinės įtampos veiksnių jis įvardijo geopolitinį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje, kurie didina žaliavų kainų svyravimus. Straipsnyje pažymima, kad 2026 metų gegužės pradžioje „Brent“ naftos kaina buvo pakilusi virš maždaug 85 eurų už barelį ribos, o tai vėl kelia spaudimą tiek verslui, tiek gyventojų išlaidoms.

Augant energijos kainoms, brangsta ne tik degalai ar šildymas, bet ir dauguma prekių bei paslaugų, nes energija yra svarbi tiekimo grandinių dalis. Europos Komisija ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad aukštos kainos didina energetinio skurdo riziką, todėl ieškoma priemonių, kaip mažinti sąskaitas ir geriau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus.

Komisaras pripažino, kad artimiausiais metais Europa vis tiek neišvengs iškastinio kuro vaidmens, ypač gamtinių dujų, kurios dažnai laikomos pereinamuoju kuru. Kartu jis akcentavo, kad energijos paklausa gali augti ir dėl sparčios skaitmenizacijos bei didelių skaičiavimo pajėgumų poreikio, įskaitant dirbtinis intelektas sprendimus, net jei energijos efektyvumas bus nuosekliai didinamas.

„Dujos dar kurį laiką išliks pereinamuoju kuru, o energijos paklausa, net ir taikant efektyvumo priemones, greičiau augs nei mažės“, – teigė Wopke Hoekstra.

Milijardai tinklams ir įkrovimui

Kalbėdamas apie tai, kodėl infrastruktūros modernizavimas vyksta lėtai, W. Hoekstra sutiko, kad Europos Sąjunga „turi daugiau namų darbų“. Jo teigimu, būtinos milijardinės investicijos į elektros tinklų atnaujinimą, jų pralaidumo didinimą ir įkrovimo stotelių plėtrą.

Komisaras argumentavo, kad kiekvienas į energetikos transformaciją investuotas euras mažina ilgalaikę Europos priklausomybę ir pažeidžiamumą, todėl yra racionalus sprendimas tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu. Jo vertinimu, be spartesnių investicijų ES bus sunku užtikrinti stabilesnes kainas per kitą sukrėtimą.

JAV atsitraukimas ir naujos partnerystės

Tarptautinės klimato politikos kontekste W. Hoekstra apgailestavo dėl JAV pasitraukimo iš plataus masto bendradarbiavimo klimato srityje, kuris, jo teigimu, apsunkina pasaulinių susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto komisaras pabrėžė, kad Europa toliau stiprina ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis.

Jo teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas vyksta su Norvegija, Jungtine Karalyste, Kanada, Australija, taip pat su partneriais Lotynų Amerikoje, kai kuriomis Afrikos ir Azijos šalimis, tarp jų Japonija. Komisaras priminė, kad 2023 metais Dubajuje vykusioje klimato konferencijoje pavyko suburti plačią šalių daugumą, peržengusią tradicinę Šiaurės ir Pietų takoskyrą.

Šiandien, pasak W. Hoekstros, užduotis išlieka ta pati: mažinti priklausomybę nuo importo, didinti vietinę energijos gamybą ir modernizuoti infrastruktūrą taip, kad kitas kainų šokas neatsidurtų ant namų ūkių ir įmonių pečių.